Kai COVID-19 privertė biurų darbuotojus įsikurti laisvuose kambariuose ar prie virtuvės stalų, tai lėmė didžiausią pokytį profesiniame gyvenime per pastaruosius dešimtmečius. Kaip ir su kiekvienu dideliu pokyčiu, jo padariniai vis dar daro įtaką įvairiuose korporacijų hierarchiniuose lygmenyse ir finansų sistemoje. 2024 m. akistata su realybe laukia ir darbuotojų, ir vadovų, ir nekilnojamojo turto (NT) savininkų.
Vadovai ir jų pavaldiniai dar iki galo nesutaria, kur turėtų būti dirbama. Remiantis akademinės grupės „WFH Research“ apklausa, visą darbo dieną dirbantys asmenys JAV, JK ir Kanadoje, kurie yra įgiję vidurinį ar aukštesnį išsilavinimą, iš namų dirba vidutiniškai pusantros dienos per savaitę. Jie pageidautų tai daryti vidutiniškai dvigubai daugiau laiko. Vis dėlto darbdaviai laikosi kitos nuomonės. Visi nuo Volstrito milžino „Goldman Sachs“ iki vaizdo skambučių teikėjos „Zoom“ prašo darbuotojų į biurą atvykti dažniau, ir dėl to jie netrykšta entuziazmu.
Mūsų prenumeratos puslapyje prenumeratoriai.lt Jūs galite įsigyti spausdintą žurnalą „Pasaulis 2024“, kurį nedelsiant išsiųsime nurodytu adresu. Portale IQ.lt bus publikuojama didžioji dalis šio žurnalo tekstų ir jie bus prieinami įsigijus IQ.lt Premium turinio prenumeratą.
Niekas nesitiki ir neplanuoja sugrįžti prie penkių darbo dienų savaitės iš biuro. Labiausiai tikėtina, kad vadovai ir darbuotojai susitars dėl vidurio kelio, nors nuotoliu bus dirbama šiek tiek mažiau, nei pageidautų pastarieji. Daug priklauso ir nuo to, ar kylančios palūkanos susilpnins ekonomiką. Pradėjus didėti nedarbo lygiui, o darbuotojų paklausai sumažėjus, vadovai privers pasirinkti nepalankesnį variantą.
