Du aukšti Latvijos pareigūnai pakomentavo šalies pozicijas dėl energetikos politikos regione. Ilgai besitęsiančiame dispute dėl Lietuvos elektros jungčių su Lenkija, latviai palaiko daugiau nei vienos jungties projektą, ketvirtadienį sakė ekonomikos ministras Arvilas Ašeradenas. Tuo tarpu į Baltarusiją vykstantis kaimynų užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius teigė, kad šalis neatsisako galimybės elektrą importuoti ir iš būsimosios Astravo atominės elektrinės.

Latvija palaiko Estiją ir mano, kad nepakanka vienos jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa, pareiškė Latvijos ekonomikos ministras. „Lietuva ir Lenkija sutarė dėl vienos jungties. Latvijai ir Estijai, kaip elektrą generuojančioms šalims, tai, kalbant metaforomis, reiškia, jog katilus teks laikyti karštus – techniniai sutrikimai galimi bet kada. (...) Todėl mūsų, taip pat ir Estijos, elektrinės turi būti pasirengusios bet kada didinti gamybą“, – BNS sakė Arvilas Ašeradenas. „Baltijos šalys gali būti energetinė sala, tačiau tai – pernelyg brangu. Todėl mes nesame pasirengę pritarti vienos jungties siūlymui“, – pridūrė jis.

„Baltijos šalys gali būti energetinė sala, tačiau tai – pernelyg brangu. Todėl mes nesame pasirengę pritarti vienos jungties siūlymui“, – sakė A.Ašeradenas.

Lietuva, kaip Lenkija, laikosi pozicijos, kad pakanka vienos dabartinės „LitPol Link“ jungties. Tam kategoriškai nepritaria Estija –  iš pradžių ji laikėsi pozicijos, kad Baltijos šalių elektros tinklai turi būti sinchronizuojami jūrinėmis jungtimis per Suomijos įlanką su Skandinavija, tačiau Europos Komisijai pareiškus, kad optimaliausias variantas būtų jungtis per Lenkiją, Estija ėmė kelti jungčių skaičiaus klausimą. Tiesti antrąją jungtį nesutinka Lenkija, teigianti, kad dėl gamtosaugos reikalavimų to padaryti neįmanoma. Lietuva baiminasi, kad ginčijantis su Lenkija dėl antros jungties sinchronizavimo projektas užsitęs ne iki 2025 metų, o iki 2030 metų ar ilgiau. „Litgrid“ kaip išeitį pasiūlė idėją antrąją jungtį nutiesti jau po 2025 metų, kai bus įgyvendintas projektas ir atsijungta nuo rusiškojo BRELL elektros žiedo.

Importo blokavimo nesvarsto

Latvija nesvarsto galimybės paremti Lietuvos iniciatyvą blokuoti elektros importą iš Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE), vizito į Baltarusiją išvakarėse interviu Baltarusijos portalui tut.by sakė pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministras E. Rinkevičius. „Esame suinteresuoti šios jėgainės atitikimu aukščiausiems saugumo standartams. Tuo suinteresuotas visas regionas, taip pat ir Baltarusija. Tačiau mes nemanome, kad galime priimti kažkokius ypatingus įstatymus, kurie draustų pirkti nesaugiais būdais pagamintą elektros energiją. Pirmiausia, aš nežinau, kaip galėtume atskirti, kuri elektra pagaminta Astrave, o kuri – kitur“, – kalbėjo Latvijos ministras.

E.Rinkevičiaus žodžiais, Latvija supranta Lietuvos susirūpinimą dėl Astravo AE saugumo, tačiau renkasi dialogą su Baltarusija.

E.Rinkevičiaus žodžiais, Latvija supranta Lietuvos susirūpinimą dėl Astravo AE saugumo, tačiau renkasi dialogą su Baltarusija. „Mes tai aptarinėjome ir aptarinėjame. Tačiau mes suprantame, kad jėgainė statoma. Ir šią problemą būtina spręsti mus dominančiu klausimu – tai yra saugumas, o ne garsiais pareiškimais. Taip, mes suprantame Lietuvos susirūpinimą, bet kalbamės tiesiogiai su kolegomis iš Baltarusijos“, – sakė Latvijos diplomatijos vadovas. Anot jo, Latvija nori, kad ir Tatenos, ir galbūt Europos Sąjungos ekspertai įvertintų AE statybos procesą bei pateiktų išvadas. Lietuvos Vyriausybė teigia, kad AE statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų, todėl žada neįsileisti jos gaminamos elektros ir ragina iniciatyvą paremti kitas regiono šalis. Europos Komisija tokią iniciatyvą vertina atsargiai – Briuselio teigimu, kyla klausimų, kaip draudimas importuoti elektrą dera su Pasaulio prekybos organizacijos nuostatomis ir kaip tai padėtų sustiprinti branduolinį saugumą. Lietuvos Seimas praėjusį mėnesį įstatymu įtvirtino, kad Astravo AE yra nesaugi ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui bei aplinkai ir visuomenės sveikatai. Šiuo teisės aktu siekiama pagrįsti elektros importo ribojimus. Minskas priekaištus dėl branduolinės jėgainės saugumo atmeta. 50 kilometrų nuo Vilniaus esančią Astravo AE stato Rusijos korporacija „Rosatom“. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.