ScanpixLatvijai nusprendus stabdyti elektros prekybą su Baltarusija, jei pradės veikti Astravo atominė elektrinė (AE), Lietuvos energetikos ministras teigia, kad toliau kartu bus ieškoma techninių sprendimų.
Pasak Žygimanto Vaičiūno, dabar planuojama galutinai suderinti politinės deklaracijos, įtvirtinančios bendrą Baltijos šalių poziciją nepirkti elektros iš Astravo, tekstą ir kartu patvirtinti trišalę prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką.
„Toliau bus galutinai suderinamas tekstas dėl elektros nepirkimo, būtent politinės deklaracijos tekstas, o greta politinės deklaracijos taip pat jau perdavimo sistemos operatorių bus pasirašyta ir reguliatorių tvirtinama trišalė metodika, taip pat – ir visi kiti reikalingi techniniai susitarimai, kurie ir leis įgyvendinti tiek šį principinį sprendimą, tiek politinės deklaracijos įsipareigojimus“, – BNS kalbėjo ministras.
„Tų techninių susitarimų bus keletas. Dėl to dar diskutuojama, dėliojamės visus procesus, kad šiuos žodžius galima būtų paversti realiais veiksmais“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, siekiant, kad Astravo elektra nepatektų į Baltijos šalių rinką, be kita ko, bus pasitelkta elektros kilmės garantijų sistema.
„Ji toliau tobulinama, kad būtų patikima ir kad ji leistų visiems Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriams užtikrinti, kad Baltarusijos elektrai nebūtų nė menkiausių galimybių per Rusiją patekti į Baltijos šalis“, – sakė ministras.
Pasak jo, dėl kilmės garantijų sistemos dirbama ir su elektros birža „Nord Pool Spot“.
Ministro teigimu, dar yra laiko, kad būtų rasti galutiniai tiek politiniai, tiek techniniai sprendimai.
„Mes to laiko šiek tiek turime, būtent dar išdirbti techninei įgyvendinimo daliai, o laiko yra elektros gamybos Astravo atominėje elektrinėje pradžios“, – kalbėjo ministras.
Dmitrijus RadlinskasAnksčiau Ž. Vaičiūnas yra užsiminęs, kad nesusitarus su Baltijos šalimis dėl Astravo AE elektros boikoto, Lietuva galėtų trauktis iš „Nord Pool Spot“ elektros prekybos biržos. Trečiadienį Ž. Vaičiūnas teigė, kad jeigu derybos su Ryga ir Talinu klostysis sėkmingai, tokie radikalūs sprendimai bus mažai tikėtini.
„Jeigu mes toliau sėkmingai surasime tuos įgyvendinimo mechanizmus šio Latvijos sprendimo, tai bet kokie svarstymai apie kraštutines priemones nutolsta. (…) Kiek mes turėsime konkrečius sprendimus, būtent vieningą Baltijos šalių poziciją dėl elektros nepirkimo iš Baltarusijos po Astravo atominės elektrinės paleidimo, tiek analogiškai ta apimtimi šitie pasitraukimo iš „Nord Pool Spot“ sistemos scenarijai tampa vis mažiau ir mažiau reikalingi“, – aiškino ministras.
Ž. Vaičiūno žodžiais, Latvijos sprendimas yra svarbus principinis įsipareigojimas nepirkti elektros iš Baltarusijos, jeigu pradės veikti Astravo AE, tai dar vienas solidarumo ir vienybės pavyzdžių energetikoje: „Tai yra nuoseklaus ir mūsų kantraus darbo rezultatas ir tikrai džiaugiamės ir sveikiname tokį Latvijos sprendimą.“
Latvijos vyriausybė pernai rugpjūtį buvo paskelbusi, kad Lietuvai nutraukus elektros prekybą su Baltarusija, Ryga perkels ją ties Latvijos ir Rusijos siena. Tuometinis Latvijos ekonomikos ministras Ralfas Nemiro sakė suprantantis Lietuvos susirūpinimą dėl Astravo elektrinės saugumo, bet teigė, kad šaliai prekiauti elektra su Rusija būtina norint išvengti elektros trūkumo.
2019 metų rugsėjį Latvijos ir Estijos operatoriai AST ir „Elering“ pranešė parengę metodiką prekiauti per Latvijos ir Rusijos jungtį, kai tik Lietuvos ir Baltarusijos prekyba taps nulinė.
Lietuvos „Litgrid“ savo ruožtu pateikė Latvijos ir Estijos operatoriams trišalę prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodiką, taip pat konsultacijų kreipėsi į Europos Komisiją.
Šiemet vasarį, po susitikimo su Latvijos ir Estijos premjerais Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis viešai paskelbė, jog ministrai artimiausiu metu pasirašys deklaraciją, įtvirtinančią bendrą Baltijos šalių poziciją nepirkti elektros iš Astravo. Tačiau Latvijos vyriausybė netrukus paskelbė deklaracijai nepritarianti.
Naujas tekstas po kelių mėnesių sukėlė protestų Vilniuje – kompromisą pristatęs energetikos ministras Ž. Vaičiūnas birželio pradžioje sulaukė opozicinių konservatorių ir savo kolegos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus kritikos.
Siekiant apriboti Astravo elektrą, iki šiol buvo svarstoma sukurti elektros kilmės garantijų sistemą ir įvesti mokestį trečiųjų šalių elektrai, taip mažinant prekybą su Rusija ir Baltarusija.
Latvijos premjeras Krišjanis Karinis šį antradienį pareiškė, kad Latvija sustabdys elektros prekybą su Baltarusija, jei pradės veikti Astravo AE. Latvių premjeras sakė, kad tokiu atveju Latvija gali pradėti prekybą elektra per Latvijos ir Rusijos jungtį.
Vis dėlto, anot jo, kol kas neaišku, kaip vyks prekyba su trečiosiomis šalimis, tačiau šį klausimą Latvija spręs kartu su Lietuvos, Estijos ir Europos Komisijos atstovais.
G. Nausėda sveikina latvių sprendimą
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasveikino Latvijos sprendimą nepirkti elektros iš nesaugia laikomos Astravo atominės elektrinės (AE) – jo teigimu, toks „brolių“ latvių sprendimas yra logiškas.
FotobankasJis taip pat pabrėžė, kad latvių sprendimas nepirkti elektros iš Astravo AE turėtų nutiesti kelią į sklandesnį sinchronizacijos su kontinentiniais Europos tinklais procesą.
„Džiaugiuosi kolegų ir mūsų brolių latvių sprendimu, jis yra logiškas ir, svarbiausia, aš tikiuosi, kad jis nuties kelius į sklandesnį sinchronizacijos projekto įgyvendinimą“, – žurnalistams Biržuose sakė G. Nausėda.
„Šito aspekto siūlyčiau nepamiršti, nes kol to vieningo sutarimo nebuvo, kilo daug klausimų dėl praktinio sinchronizacijos projekto įgyvendinimo“, – pridūrė jis.
Anot šalies vadovo, Latvijos apsisprendimą nepirkti elektros iš Astavo AE lėmė ir pastarųjų savaičių politiniai įvykiai Baltarusijoje.
„Dabar prisidėjo dar ir politinis aspektas, ir manau, kad suteikti ekonominių dividendų režimui, kuris muša ir persekioja savo žmones, būtų labai sudėtinga demokratiškai valstybei“, – pabrėžė G. Nausėda.
Prezidentas tikisi, kad dabar bus galima grįžti prie diskusijų ir sinchronizavimo projektą galbūt baigti greičiau nei 2025 metais.
„Galvoju, kad galime grįžti prie ambicingo plano, kurį yra iškėlusi Prezidentūra, kad sinchronizacijos projektą mes galėtume pabandyti įgyvendinti ir greičiau nei iki 2025 metų. Visa tai dar yra įmanoma ir aš dabar dar optimistiškiau žvelgiu į šią perspektyvą“, – kalbėjo G. Nausėda.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
