Paskolų namų ūkiams portfelio metinė augimo sparta sausio mėn. sumažėjo iki 10 proc. (buvo lėčiausia per pastaruosius 15 mėn.), tačiau toliau gerokai viršijo 3,9 proc. siekiantį euro zonos vidurkį, pastebi Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento ekonomistas Daumantas Skinkys.
„Sparčiai didėjanti palūkanų norma ir suprastėję būsto rinkos dalyvių lūkesčiai neigiamai veikė būsto paskolų srautą. Naujų būsto paskolų skaičius sausio mėn. buvo 29,2 proc. mažesnis nei prieš metus, o paskolų srauto vertė smuko per 14,7 proc. Vartojimo ir kitais tikslais suteiktų paskolų vertės augimo tempas sausio mėn. lėtėjo ketvirtą mėnesį iš eilės (sudarė 21,7 proc.), o jų skaičius nukrito 0,7 proc.“, – rašoma pirmadieni paskelbtame komentare.
Lietuvos banko pranešime rašoma, kad 2023 m. sausio mėn. privačiojo ne finansų sektoriaus kreditavimo tendencijos vis ryškiau atspindėjo griežtėjančią Europos centrinio banko (ECB) pinigų politiką.
„Reikšmingai sulėtėjo metinis paskolų įmonėms ir namų ūkiams portfelio augimo tempas, o privačiajam ne finansų sektoriui suteikto kredito metinis srautas sausio mėn. traukėsi trečią mėnesį paeiliui. Nors didėjanti bazinė palūkanų norma vis ryškiau persiduoda naujų terminuotųjų indėlių palūkanų normoms, tik maža dalis namų ūkių ir įmonių naudojasi atsirandančia galimybe gauti didesnę investicinę grąžą už kredito įstaigose laikomus sutarto termino indėlius“, – rašoma pranešime.
D. Skinkys pastebėjo, kad ,etinis paskolų įmonėms portfelio augimo tempas 2023 m. sausio mėn. žymiai sulėtėjo (sudarė 11,4 proc., arba 6,3 proc. p. mažiau nei 2022 m. gruodžio mėn.), tačiau vis dar kone dvigubai viršijo 6,1 proc. siekiantį euro zonos vidurkį.
„Nors portfelio augimo tempą ir toliau teigiamai veikė aukštas infliacijos lygis, daugėjo ženklų, rodančių, kad kredito ciklo viršūnė jau pasiekta. Metinė naujų paskolų įmonėms srauto vertė sausio mėn. traukėsi šeštą mėnesį paeiliui (krito per 30,2 proc.), o suteiktų paskolų skaičius buvo 14,8 proc. mažesnis nei prieš metus. Įmonių paskolų srauto vertė sausio mėn. sudarė 188,2 mln. Eur ir jau buvo mažesnė už ilgalaikį vidurkį.
ECB griežtinant pinigų politiką, sausio mėn. toliau kilo būsto paskolų palūkanų normos, tačiau įmonių bei vartojimo paskolų palūkanų normos – sumažėjo. Tikrų naujųjų būsto paskolų palūkanų normos sausio mėn. tebebuvo didžiausios (4,7 proc.) euro zonoje. Nepaisant griežtėjančios pinigų politikos, tikrųjų naujų įmonių paskolų palūkanų norma sumažėjo nuo 5 iki 4,2 proc.
Vyraujant kintamosioms palūkanų normoms, didėjanti EURIBOR greitai persiduoda likutinių paskolų palūkanų normoms, kurios tiek įmonių, tiek būsto paskolų sausio mėn. sudarė 4,6 proc.
Namų ūkių ir įmonių terminuotųjų indėlių likučių palūkanų normos tebeaugo gerokai lėčiau nei paskolų palūkanų normos. Didėjanti bazinė palūkanų norma vis ryškiau persiduoda namų ūkių ir įmonių naujų terminuotųjų indėlių palūkanų normoms“, – dėstė ekonomistas.
Jis dar pažymėjo, kad nepaisant to, atotrūkis tarp palūkanų, mokamų už terminuotųjų indėlių ir paskolų likučius, tebėra didelis. 2022 m. birželio mėn.–2023 m. sausio mėn. paskolų namų ūkiams palūkanų normos pakilo 1,8, o sutarto termino indėlių palūkanų normos didėjo kur kas lėčiau – per 0,3 proc. punkto. Tuo pačiu laikotarpiu įmonių paskolų palūkanų normos kilo per 1,9, o terminuotojų indėlių – 1 proc. punkto.
„Vienadienių indėlių dominavimas rodo, jog tik maža namų ūkių ir įmonių dalis naudojasi atsirandančia galimybe gauti didesnę investicinę grąžą už kredito įstaigose laikomus sutarto termino indėlius. Namų ūkių terminuotieji indėliai 2023 m. sausio mėn. sudarė 17,2, o įmonių – tik 5,4 proc. indėlių portfelio.
Nors namų ūkių ir įmonių paskolų ir indėlių santykis 2023 m. sausio mėn. kiek šiek tiek ūgtelėjo, jis tebebuvo istoriškai žemo lygio (75,6 proc.). Metinė namų ūkių indėlių augimo sparta sausio mėn. truputį smuktelėjo (sudarė 3,1 proc.), o bankuose laikomų indėlių suma buvo 21 mlrd. Eur. Įmonių indėlių suma sausio mėn. sudarė 10,4 mlrd. Eur, o dėl sulėtėjusio skolinimosi metinis indėlių augimo tempas krito iki 10,4 proc.“ – pridūrė D. Skinkys.