Meniu
Prenumerata

šeštadienis, sausio 28 d.


Lietuvos noras gauti dalį viršpelnių už elektrą – Švedijos premjerui naujiena
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
ES Taryba
Šiaurės ir Baltijos šalių vadovų susitikimas Briuselyje.

Nors Lietuvoje diskusijos dėl Švedijos, iš kurios mūsų šalis perka elektrą, galimybės dalytis viršpelniais ir kompensuoti dideles kainas vyksta jau kelis mėnesius, Švedijos premjerui tai buvo naujiena.

Briuselyje vykstančioje Europos Vadovų Taryboje prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pasikalbėjo su naujuoju Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu dėl derybų, tačiau pastarojo reakcija nustebino.

„Kaip tik šiandien aš užkalbinau Švedijos premjerą ir man tai buvo netikėta, bet jis nieko apie tai nežinojo. Be abejo, jis iš karto susisiekė su savo komanda ir pažadėjo įsigilinti į šį klausimą“, – Lietuvos žurnalistams Briuselį ketvirtadienio vakare kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas spėjo, kad diskusijos šiuo klausimu galbūt vyksta ministrų lygiu: „Ir kol jis nesisprendžia, tol lieka būtinybė pasitelkti Europos Komisiją, bet galbūt kaip geri kaimynai, strateginiai partneriai mes galime ir be trečiosios šalies įsikišimo. Žiūrėsim.“

Šiek tiek anksčiau ketvirtadienį premjerė Ingrida Šimonytė paneigė, kad derybos su Švedija dėl viršplaninių šios šalies elektros ne iš dujų gamintojų pajamų pasidalijimo su Lietuva yra užstrigusios. Ji teigė, kad derybos – tai ilgas ir sudėtingas procesas, tad tai, kad galutinio susitarimo siekimas gali užtrukti, yra įprasta.

„Pirmiausia reikia susitikrinti, kad mes vienodai suprantame skaičius, kad yra ta pati statistika ir išeiname iš tų pačių duomenų. Derybos niekada neįvyksta per vieną dieną, nėra pasiekiamas susitarimas dėl visko“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Rugsėjo pabaigoje ES šalių energetikos ministrai pasiekė susitarimą dėl priemonių mažinti elektros kainas. Pagal Europos Komisijos pasiūlymą numatyta mažinti elektros vartojimą bent 10 proc. per mėnesį ir bent 5 proc. piko valandomis. Kitas pasiūlymas – įvesti solidarumo mokestį dujų, anglių ir naftos perdirbimo sektoriui, kurie sugebėjo uždirbti iš energetikos krizės. Taip pat sutarta perimti viršpelnius iš pigiau elektrą generuojančių gamintojų. Tai yra nustatyti 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas gamintojams, elektrą gaminantiems iš atsinaujinančių išteklių, atliekų, branduolinės ar vandens energijos. Visa tai, pasak Komisijos, atneštų apie 142 mlrd. eurų, kuriuos valstybės narės panaudotų sumažindamos vartotojams energijos sąskaitas, padėdamos pažeidžiamiausiems ūkiams ir verslui.

Tačiau Lietuvai, kuri iš esmės neturi elektros generatorių, iš kurių galėtų nusigriebti bent šiek tiek „grietinėlės“, tai buvo maža paguoda. Todėl buvo įtrauktas išskirtinai Lietuvai skirtas skyrius, kad viršpelniai eis ne tik elektros gamintojų šaliai, bet ir valstybei elektros energijos pirkėjai.

„Šiuo metu mes turime Taryboje aiškų reglamentą, kuriame yra skirsnis išimtinai Lietuvai. Šis skirsnis sako, kad tos šalys, kurios eksportuoja į Lietuvą elektrą, turi privalomai dalytis viršpelniu. Manau, kad šis žingsnis yra reikšmingas žingsnis į priekį“, – tuomet džiaugėsi energetikos ministras Dainius Kreivys ir teigė, kad iki gruodžio 1 d. turi būti „privalomai“ padaryti susitarimai su Švedija, o Europos Komisija tuos susitarimus esą „prižiūrės ir pagelbės“.

Lapkričio pabaigoje ministras teigė, kad didžiausia kliūtis susitarti buvo naujos Švedijos vyriausybės formavimo procesas. Nauja dešinioji Švedijos vyriausybė buvo patvirtinta spalio viduryje, maždaug po mėnesio praėjus parlamento rinkimams.

„Pokalbiai ir tam tikros derybos vyksta. Be abejo, galėtų vykti greičiau, bet reikia turėti omenyje, kad vyriausybė yra ką tik suformuota“, – tuomet aiškino Lietuvos energetikos ministras.

2022 12 15 19:51
Spausdinti