Meniu
Prenumerata

antradienis, balandžio 16 d.


ENERGETIKOS REKORDAI
„Litgrid“: praėjusią savaitę pagerinti praėjusios vasaros saulės generacijos rekordai
ELTA
Unsplash
Asociatyvi nuotrauka.

Dėl išaugusios saulės jėgainių įdiegtos galios ir saulėtų orų praėjusią savaitę ne kartą gerinti praėjusią vasarą fiksuoti saulės generacijos rekordai. Ir toliau sparčiai vystomos saulės elektrinės bei palankios meteorologinės sąlygos artimiausiu metu žada ir daugiau naujų generacijos rekordų. Dvigubai išaugusios elektros kainos Suomijoje darė įtaką elektros kainoms visoje Šiaurės Europoje, praneša „Litgrid“.

Kovo 4–10 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 14 proc., nuo 66 Eur už 1 MWh iki 75,4 Eur už 1 MWh. Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje. Estijoje elektros kaina buvo kiek didesnė – 75,6 Eur už 1 MWh.

„Praėjusią savaitę fiksavome rekordinę saulės generaciją. Kovo 6 d. 12 val. saulės jėgainės preliminariai gamino apie 604 MW ir pagerino praėjusių metų liepos rekordą. Jau po penkių dienų, kovo 11 d., šis rekordas buvo dar kartą pagerintas ir pasiekė 606 MW. Artimiausiais mėnesiais turėtume dažnai stebėti naujus saulės generacijos rekordus dėl palankių meteorologinių sąlygų ir nuolat augančios įdiegtos saulės jėgainių galios“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės teigimu, elektros kainą lemia ne tik gamyba šalies viduje, bet ir situacija visame regione.

„Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keista, kad sparčiai augant saulės generacijai, o vėjo gamybai išlikus pastoviai, elektros kainos Lietuvoje išaugo iki 75 Eur už 1 MWh. Tačiau reikia prisiminti, kad Lietuva yra bendros Europos elektros rinkos dalis, todėl reikia vertinti situaciją visame regione. Suomijoje savaitės kaina augo dvigubai ir siekė 84,5 Eur už 1 MWh. Tai turėjo didelę įtaką elektros kainoms augti visose Šiaurės Europos prekybos zonose. Pastaruoju metu Suomijoje dėl planinio remonto yra neprieinamas didžiausias šalies branduolinis reaktorius – Olkiluoto 3 (1,6 GW). Taip pat Suomijoje fiksuojama žema atsinaujinančiųjų išteklių gamyba“, – sakė A. Krasauskienė.

Bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas aiškino, kad elektros kainos Baltijos šalyse sekė šalių kaimynių kilimo tendenciją.

„Taip pat kito atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos balansas – 7 proc. mažesnę elektros gamybą Baltijos šalių vėjo elektrinėse kompensavo beveik dvigubai išaugusi saulės energijos gamyba bei 4 proc. didesnė hidroenergijos gamyba. Energijos srautai į Baltijos šalis, palyginti su praėjusia savaite, sumažėjo 2 proc.“, – pranešime sakė M. Kavaliauskas.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc., nuo 231 GWh iki 234 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 57 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 132 GWh elektros energijos, tai yra 10 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 121 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba išliko stabili – apie 60 GWh. Šiek tiek augo hidroelektrinių gamyba, palyginti su savaite prieš tai, jos gamino 9 proc. daugiau ir išaugo nuo 24 GWh iki 27 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės generavo 39 proc. mažiau nei prieš savaitę, jų gamyba mažėjo nuo 16 GWh iki 10 GWh. Saulės elektrinių gamyba išaugo daugiau nei 4 kartus – jų generacija išaugo nuo 5 GWh iki 22 GWh. Praėjusią savaitę vėjo jėgainės pagamino 45 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės – 20 proc., saulės elektrinės 16 proc., šiluminės elektrinės – 8 proc., o kitos elektrinės – 10 proc.

Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 56 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis išaugo 4 proc. nuo 166 GWh iki 173 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 63 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 12 proc. iš Latvijos, o likę 25 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 27 proc. nuo 35 GWh iki 25 GWh. 56 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 44 proc. į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 19 proc. Lenkijos kryptimi ir 52 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 92 proc. Lietuvos kryptimi.

2024 03 12 11:35
Spausdinti