Jei Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojai būtų knygos „Sostų žaidimas“ personažai, pasitikdami 2024-uosius galiausiai pasakytų: „Žiema atėjo.“ 2024 m. statybų rinkoje planuojamas vos vienas kitas reikšmingesnis projektas.
Daugiausia judesio tradiciškai matyti sostinėje. 2024-aisiais fizinį pavidalą ims įgauti dar 1907 m. dr. Jono Basanavičiaus iškelta „Tautos namų“ idėja. Pagal ispanų architektų studijos „Arquivio architects“ projektą ant Tauro kalno statomas daugiafunkcis meno centras „Tautos namai“ bus pritaikytas aukščiausio lygio klasikinės muzikos koncertams, repeticijoms, konferencijoms ir kitiems renginiams.
Mūsų prenumeratos puslapyje prenumeratoriai.lt Jūs galite įsigyti spausdintą žurnalą „Pasaulis 2024“, kurį nedelsiant išsiųsime nurodytu adresu. Portale IQ.lt bus publikuojama didžioji dalis šio žurnalo tekstų ir jie bus prieinami įsigijus IQ.lt Premium turinio prenumeratą.
2024-ųjų pabaigoje planuojama baigti naujo keleivių išvykimo terminalo statybas Vilniaus oro uoste. Pastačius terminalą, bendras Vilniaus oro uosto keleivių terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas padvigubės – nuo 1200 keleivių per valandą iki 2400. Naujasis pastatas bus A++ energinės klasės, o didelę dalį jo stogo dengs dvipusio veikimo saulės elementai, tad Vilniaus oro uostą bus galima vadinti elektros energijos gamintoju.
2024 m. nuomininkai pradės kraustytis į sostinės Konstitucijos prospekte iškilusį verslo centrą „Artery“. Planuojama, kad architekto Danielio Libeskindo suprojektuotas 20 aukštų stiklinis dangoraižis gaus pasaulinį tvarumo sertifikatą BREEAM. Tai yra šio kūrėjo, kuris taip pat yra aukščiausio Niujorko dangoraižio „One World Trade Center“ projekto autorius, antras darbas Vilniuje – jis suprojektavo ir MO muziejaus pastatą.
2024 m. turėtų išryškėti buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje Vilniuje statomo verslo centro „Business Stadium Central“ kontūrai. Pagal „Zaha Hadid Architects“ ir lietuvių architektų studijos „Unitectus“ parengtą projektą verslo centrą statanti bendrovė „Hanner“ ambicingai prognozuoja, kad 60 mln. eurų vertės statinys su baseinais ir sveikatingumo kompleksu taps reikšmingu Vilniaus architektūriniu akcentu ir patraukliausiu verslo centru Lietuvoje.
Keletą metų vėluojančios M. K. Čiurlionio koncertų centro statybos Kaune 2024-aisiais greičiausiai vėl neprasidės, tačiau planavimo darbai juda į priekį. Pagal Kauno miesto savivaldybės informaciją 2024 m. bus baigtas rengti M. K. Čiurlionio koncertų centro techninis projektas, o tuomet planuojamos rangos darbų pirkimo procedūros. Bet Kaune planuojama užbaigti mokslo ir inovacijų centrą „Mokslo sala“ ir lengvosios atletikos maniežą, pradėti statyti pėsčiųjų tiltą iš Nemuno salos į Žemąją Fredą.
Klaipėdos miesto savivaldybė 2024 m. planuoja vieną svarbiausių Istorinės miesto piliavietės atkūrimo etapų – Pilies didžiojo bokšto atkūrimo rangos darbus. Atkūrus bokštą bus galima pakilti į jo viršų, apžvelgti vieną gražiausių Klaipėdos miesto teritorijų: piliavietę, P. Lindenau pastatų kompleksą, Danės upę, senamiestį ir naujamiestį, Smiltynę. Bokšto projektas parengtas išnagrinėjus išlikusią istorinę medžiagą, įvertinus panašaus laikmečio kitų Europos pilių architektūrinius sprendimus.
2024 m. vasarą Panevėžys planuoja pasitikti su nauja autobusų stotimi. Pagal Rolando Paleko architektūros studijos parengtą projektą dviejų dalių pastate bus įrengta kavinė, laukimo salė, bilietų kasos, vairuotojų poilsio patalpos, siuntų skyrius. Po perono teritorija ir stoties pastatu bus įrengta požeminė automobilių aikštelė, techninės ir pagalbinės patalpos.
Naujos stoties Panevėžys laukė ištisus dešimtmečius, tačiau amžiaus statybų titulo, matyt, niekam nepavyks atimti iš sostinėje dar sovietmečiu pradėto statyti nacionalinio stadiono. 2024 m. tikrai nesulauksime jo pabaigtuvių, bet reikia tikėtis, kad jos bent vėl tęsis.
Rasa Pangonytė yra „Namas ir aš“ vyriausioji redaktorė.
