Meniu
Prenumerata

pirmadienis, sausio 24 d.


PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJA
Milijonai grynųjų NT bendrovėse: nusikaltimas ar tik seni blogi įpročiai?
Rokas Markauskas

Ar nekilnojamojo turto (NT) bendrovės tyčia ar dėl aplaidumo padeda plauti nelegaliai uždirbtus pinigus? Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) įžvelgia tokias rizikas ir NT įmones apdalijo baudomis.

FNTT pirmadienį pranešė, kad tik maža dalis NT rinkos dalyvių vykdo pinigų plovimo prevenciją. Dažniausiai pasitaikę pažeidimai susiję su kliento ir pardavėjo tapatybės nustatymu, informacijos saugojimu bei įpareigojimu paskirti darbuotojus, kurie užtikrintų įstatymo laikymąsi.

169 mln. eurų grynųjų

FNTT duomenimis, NT rinkoje apie 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai. Nekilnojamojo turto sektoriaus strateginę analizę atlikę ir išnagrinėję per 11 tūkst. NT pirkimo ar įsigijimo sandorių pareigūnai skaičiuoja, kad grynieji sudarė mažiausiai 169 mln. eurų nuo visų atsiskaitymų, kurių bendra vertė siekia 638 mln. eurų. Ekspertų vertinimu, aktyvūs atsiskaitymai grynaisiais NT sektorių daro pažeidžiamą ir ypač padidina pinigų plovimo rizikas.

FNTT atlikta strateginė NT sektoriaus analizė parodė, kad tik maža dalis NT rinkoje veikiančių agentūrų, brokerių ar bendrovių vykdo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytą prievolę teikti informaciją FNTT apie sandorius grynaisiais pinigais, kurių suma lygi ar viršija 15 tūkst. eurų.

Iki šių metų gruodžio pradžios visoje Lietuvoje buvo patikrintos 23 NT agentūros, 18 statybos įmonių, viena įmonė prekiaujanti kitu turtu. Pažeidimų požymiai nustatyti 32 tikrintose bendrovėje. FNTT 12 įmonių skyrė baudas, tris įspėjo. Mažiausia skirta bauda siekė kiek daugiau nei 2,7 tūkst., didžiausia – per 55 tūkst. eurų.

Sprendimą žada skųsti teismui

Baudą gavusios bendrovės „Centro kubas-nekilnojamasis turtas“ direktorius Viktoras Račkovskis patvirtino, kad nuobaudos sulaukė, bet nuo plačių komentarų susilaikė. „Viską darome, bet nebuvo labai aiškaus išaiškinimo, kaip tai reikia daryti ir kas ten turi būti. Jeigu jūs su automobiliu nuvažiuojate į techninę apžiūrą ir automobilyje viskas veikia, jis yra tvarkingas, bet vaistinėlėje yra ne trys binto rulonėliai, o du – automobilis, kaip ir techniškai netvarkingas, bet... Čia yra labai panašiai. Ten yra be galo daug reikalavimų ir tuos visus reikalavimus mes vykdėme, – sakė V. Račkovskis.– Aš suprasčiau įspėjimą, bet ne baudą“.

Bendrovės vadovas tariasi su teisininkais ir ketina apskųsti FNTT sprendimą.

Kita piniginės baudos sulaukusi žinoma NT įmonė „Inreal“ nuo komentarų irgi susilaikė ir į IQ klausimus pažadėjo atsakyti vėliau. Jei sulauksime, papildysime tekstą.

Įpročiai seni, bet keičiasi

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius teigė, kad pažeidimų dažniausiai pasitaiko antrinėje rinkoje: „FNTT tyrimas turbūt kalba bendrai apie atsiskaitymą grynaisiais pinigais NT rinkoje. Spėju, kad tyrimas apima tiek naujos statybos būstus, tiek nenaujos. Antrinėje rinkoje atsiskaitymai vyksta tarp gyventojų, tarp fizinių asmenų. Tai visiškai neabejotina, kad ten yra nemažai grynųjų pinigų ir tai turbūt neturėtų stebinti, nes žmonės tikrai tų pinigų sukaupę“.

M. Statulevičius teigė, kad jo vadovaujamos asociacijos absoliuti dauguma narių tiesiog nepriima grynųjų pinigų, dauguma įmonių jau senokai to atsisakė, kad valdytų rizkas, nereikėtų teikti deklaracijų, tikrinti pinigų kilmę ir panašiai: „Atsiskaitoma bankiniu pavedimu, o pinigų kilmę tikrina finansinė institucija – ar tai būtų bankas, ar kita kredito įmonė. Kitaip sakant, jei ateina žmogus su grynųjų pinigų krepšiu pas nekilnojamo turto plėtotoją, jam tiesiog pasiūloma eiti į banką kitoje gatvės pusėje ir atlikti pavedimą“.

*****susije*****

Tačiau LNTPA vadovas mano, kad nemaža dalis tarpininkavimo įmonių, brokerių net nežino, kad turi informuoti apie tokius sandorius. „Tai, matyt, yra finansinio raštingumo ir atsakomybės stoka. Kalbu apie tarpininkus ar mažesnes statybos bendroves, kurios vykdo veiklą ūkio būdu ir ieško įvairių būdų tą atsiskaitymą optimizuoti nesinaudojant finansinių institucijų paslaugomis, bet tai nykstanti ir mažėjanti rūšis“, – kalbėjo M. Statulevičius.

Perkant nekilnojamąjį turtą pagunda atsiskaityti grynaisiais ir nurodyti NT objekto sandorio vertę yra gana didelė, jei sandoris finansuojamas be banko paskolų – fizinis pardavėjas gali išvengti gyventojų pajamų mokesčio, pirkėjas prievolės pagrįsti santaupų kilmę. Statybų sektoriuje vis dar didelis šešėlis, tad nesąžiningi NT plėtotojai vertina grynuosius.

M. Statulevičius pripažįsta, kad statybos ir nekilnojamo turto įmonėse buvo įprasta turėti daug grynųjų pinigų srautų, bet dabar esą ateina pokyčių laikotarpis.

„Nemanau, kad reikalavimai imtis pinigų plovimo prevencijos yra našta. Tie, kas profesionaliai veikia šioje srityje, šias rizikas valdo. Galų gale, tai yra įskaičiuojama į galutinę produkto kainą. Jeigu ši našta būtų labai didelė, tai būtume į tai atkreipę dėmesį ir prašę palengvinimų, bet to tikrai nedarome ir esame prisitaikę“,– apibendrino LNTPA vadovas.

2021 12 21 06:40
Spausdinti