Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, lapkričio 21 d.


ENERGETIKA
Milžiniški „Gazprom“ nuostoliai ir to padariniai
Evaldas Labanauskas, IQ biuro Briuselyje vadovas
123.rf

Kremliui priklausanti dujų milžinė „Gazprom“ gegužės pradžioje pranešė, kad 2023 m. patyrė 629 mlrd. rublių (6,9 mlrd. JAV dolerių) grynąjį nuostolį – pirmąjį metinį nuostolį per daugiau nei 20 metų. Tai rodo dramatišką nuosmukį valstybinio dujų monopolininko, kuris nuo Sovietų Sąjungos žlugimo buvo viena galingiausių Rusijos bendrovių, dažnai naudojama kaip energetinis ginklas prieš šalis kaimynes.

2022 m. „Gazprom“ gavo net 1,2 trln. rublių grynojo pelno, bet kodėl įvyko toks rimtas pokytis, IQ aiškinasi su dr. Katja Yafimava, Oksfordo energetikos studijų instituto Dujų tyrimų programos vyresniąja mokslo darbuotoja.

– Neseniai „Gazprom“ paskelbė apie 6,9 mlrd. dolerių nuostolius, ir tai yra pirmieji bendrovės metiniai nuostoliai per daugiau nei dvidešimt metų. Kaip galima paaiškinti milžiniškus „Gazprom“ nuostolius?

– Tai paaiškinama gan paprastai – daug mažesniu dujotiekio dujų eksportu į Europą ir sumažėjusiomis kainomis. „Gazprom“ dujų eksportas į Europą 2022 m. sumažėjo perpus, o 2023 m. – daugiau nei perpus.

– Ar galima sakyti, kad tai ir Vakarų sankcijų Rusijai dėl agresijos prieš Ukrainą poveikis?

– Ne. ES yra politiškai pasiryžusi laipsniškai atsisakyti rusiškų dujų, tačiau šiuo metu ES netaiko jokių sankcijų Rusijos dujų importui.

Manau, kad „Gazprom“ kelerius metus bus sunku, tačiau įmonė atsilaikys, kol dujų tiekimo diversifikavimo pastangos duos rezultatų, o iki tol ją rems Rusijos valstybė.

Eksportas sumažėjo dėl kelių priežasčių, įskaitant: a) eksporto dujotiekių pajėgumų neprieinamumą, turintį įtakos tiekimui į Šiaurės Vakarų Europos šalis (pavyzdžiui, „Nord Stream“ – dėl fizinių pažeidimų ir „Jamal-Europe“ – dėl abipusių Lenkijos ir Rusijos sankcijų); b) kelių valstybių narių atsisakymą pereiti prie mokėjimo rubliais už dujas sistemos. Dėl to buvo sumažintas jų tiekimas (pavyzdžiui, Suomijai, Lenkijai); c) teisinį draudimą importuoti rusiškas dujas (Baltijos šalys).

Asmeninis archyvas
Katja Yafimava.

Be to, Europoje dujų paklausa yra labai sumažėjusi.

– Kaip tokia padėtis gali atsiliepti „Gazprom“ ir pačiai Rusijai ateityje?

– Manau, kad „Gazprom“ kelerius metus bus sunku, tačiau įmonė atsilaikys, kol dujų tiekimo diversifikavimo pastangos duos rezultatų (ypač dujų tiekimas dujotiekiais į Kiniją), o iki tol ją rems Rusijos valstybė.

– Kokių „Gazprom“ nuostolių padarinių gali kilti pasaulinei dujų rinkai?

– Būsimam suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) eksportui į Europą gali turėti įtakos sankcijos (JAV taiko sankcijas bendrovės „Novatek“ terminalui „Arctic LNG 2“, o ES svarsto galimybę taikyti sankcijas SGD perkrauti) – šie veiksmai apribotų SGD prieinamumą pasaulinėje rinkoje, todėl kainos taptų griežtesnės.

2024 05 08 14:40
Spausdinti