Twenty20 nuotr.Pagal 2019 m. pristatytą Europos žaliąjį kursą visa Bendrija iki 2050 m. turės tapti klimatui neutrali. Klimatas šyla greičiau, nei prognozuota, o dabartiniai valstybių tikslai nė iš tolo nekvepia procesui lėtinti reikalinga sparta, tad Žaliasis kursas yra sveikintinas ir ilgai lauktas žingsnis.
Tarptautinės energetikos agentūros skaičiavimais, 2019 m. daugiau nei 75 proc. ES šiltnamio efektą skatinančių dujų atkeliavo iš energetikos sektoriaus. ES tai pripažįsta – Žaliajame kurse energijos taupymas numatomas iki pačios žemiausios grandies, gyventojus raginant taupyti elektrą išjungiant šviesą tuščiuose kambariuose. Žinoma, vien to neužteks.
EK duomenimis, apie du trečdalius ES energetikos sistemos 2020 m. rėmėsi iškastiniu kuru – 35 proc. sudarė nafta, 24 proc. – gamtinės dujos ir 12 proc. – anglys. Atsinaujinantys ištekliai siekė 17 proc., branduolinė energija – 13 proc. Kartu su dar vienuolika valstybių narių Lietuva buvo giriama kaip dar gerokai iki 2020 m. pasiekusi tikslą 20 proc. energijos gaminti iš tvarių šaltinių.
Iki karo Ukrainoje gamtinių dujų ir naftos atsisakyti Žaliajame kurse numatyta nuo 2030 iki 2050 m. Iki šio šimtmečio vidurio ES naftos importas kristų iki 78–79 proc., dujų – 58–67 proc. (palyginti su 2015 m.). Juos pakeistų atsinaujinantys energijos šaltiniai. Rusijos invazija į Ukrainą šiuos planus gali paspartinti, bet kol kas prognozės išlieka miglotos.
