Patikimam Lietuvos energetikos sistemos darbui reikės mažiausiai 340 megavatų naujų elektros gamybos pajėgumų, šalyje augant elektros poreikiui ir plečiantis žaliosios energetikos sektoriui.
Tai parodė Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų atnaujinta studija – ji patikslino anksčiau numatytą 450 MW papildomų pajėgumų poreikį, pranešė „Litgrid“.
Naujausiais duomenimis, dar 200 MW elektros poreikį užtikrintų specialūs energijos kaupikliai – baterijos, jos numatytos Vyriausybės patvirtintame „Ateities ekonomikos DNR“ plane. Be jų, reikėtų iki 610 MW papildomų pajėgumų, o juos užtikrintų technologiškai neutralių aukcionų laimėtojai – rinkos dalyviai.
Po viešų konsultacijų su rinkos dalyviais studija bus teikiama Europos Komisijai (EK), kuri turi pritarti pajėgumų mechanizmo taikymui Lietuvoje.
Gegužę skelbta, kad, gaivinant krizės sukrėstą ekonomiką, investicijos į 200 MW galios elektros kaupimo įrenginius siektų 100 mln. eurų, o į vėjo jėgainių Baltijos jūroje prijungimą prie perdavimo tinklo sausumoje – 90 mln. eurų. Šie projektai įrašyti „Ateities ekonomikos DNR“ plane.
Energetikos ministerija BNS nurodė, kad baterijos reikalingos atsinaujinantiems energijos ištekliams integruoti bei didėjančiam gamybos poreikiui iki ir po sinchronizavimo, sisteminėms paslaugoms užtikrinti.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
