Dainius Labutis/ELTA„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad prastas vidutinio būsto įperkamumas Lietuvoje, šiuo metu yra nukritęs į žemiausią lygį per pastaruosius dešimt metų, sutampa su žemu būsto įperkamumu Taline. Visgi, pasak jo, nors Rygoje esančių būstų įperkamumas yra daug aukštesnis, tai nulėmė didelis kiekis pasenusių pastatų ir stagnacija statybų bei turto vystyme.
„Taline yra lygiai toks pats prastas būstų įperkamumas kaip ir Vilniuje, t. y. vidutines pajamas gaunanti šeima vos įperka vidutinį būstą. Ir tam, kad tas įperkamumas pagerėtų, būsto kainos turėtų sumažėti arba turėtų nesikeisti kelis metus, kad augtų pajamos ir kristų palūkanos. Rygoje įperkamumas yra gerokai aukštesnis, bet pagrindinė to priežastis yra tai, kad daug didesnė dalis būstų yra senos statybos, paveldas iš sovietų laikų arba pastatyta dar iki 2008 metų krizės. Pastarąjį dešimtmetį Latvijoje nekilnojamo turto rinka buvo stagnuojanti, naujų statybų buvo labai mažai. Dėl to ten yra daug pigaus būsto, bet nedaug tų, kurie nori jį pirkti“, – antradienį žurnalistams aiškino N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto, būsto įperkamumas Vilniuje artimuoju metu turėtų didėti dėl mažėjančių palūkanų ir augančio darbo užmokesčio. Visgi, jo teigimu, šį kainų kritimą lėtina inventoriaus trūkumas nulemtas mažo kiekio statybų pastaraisiais metais, bei gyventojų kiekio didžiuosiuose miestuose augimas.
„Manau, kad dėl visų trijų priežasčių, kurios lemia įperkamumą, jis didės. Tai palūkanų normų pikas yra netoliese ir tikėkimės, kad vasarą EURIBOR pasieks piką ir pradės mažėti kitų metų pradžioje, kas didins būsto įperkamumą ir mažins naštą visiems turintiems būsto paskolas. Kitas veiksnys yra tai, kad vidutinis darbo užmokestis toliau didės“, – sakė jis.
„Tai, kadangi prognozuojame, kad šiek tiek didės nedarbo lygis ir šiek tiek užsitęs ekonomikos nuosmukis, tai turėtų prastėti gyventojų lūkesčiai. Prie tokių aplinkybių turėtų koreguotis kainos. Bet kainų korekcijai kol kas priežasčių nėra. Kainų kritimui kelią taip pat užkerta kelios priežastys – nėra didelio inventoriaus, statybos pastaraisiais metais intensyviai nevyko ir iki praėjusių metų matėme didelį trukumą. Taip pat yra demografinės priežastys, didžiuosiuose miestuose, priešingai nei Rygoje, gyventojų skaičius didėja“, – komentavo jis.
Antradienį paskelbta „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa parodė, kad per metus sumažėjo gyventojų dalis, save priskiriančių aukštesnei viduriniajai klasei. Tyrimo duomenys rodo, kad aukštesnės vidurinės klasės atstovų sumažėjo 3 procentiniais punktais, o žemesnės vidurinės klasės atstovų padidėjo 5 procentiniais punktais.
Visgi laikančių save viduriniosios klasės atstovais skaičius išlieka stabilus, tai – daugiau nei pusė, apie 54 proc., šalies gyventojų.
