Meniu
Prenumerata

pirmadienis, rugpjūčio 8 d.


ENERGETIKOS KRIZĖ
Naftos kainų lubos: ar pavyks Vakarams įgyvendinti netikėtą E. Macrono viziją?
Agnė Piepaliūtė
Twenty20
Siurbliai, siurbkite greitai.

Į Didžiojo septyneto (G7) susitikimą Vokietijoje susirinkę galingiausių pasaulio valstybių vadovai aptarė dvi karščiausias temas: kaip sutramdyti Rusijos režimą ir neregėtą infliaciją sukūrusias naftos bei kitų gamtinių išteklių kainas?

Pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ant stalo padėjo kontraversišką siūlymą nustatyti pasaulines naftos kainos lubas. Žiniasklaida jį jau spėjo pakrikštyti naftos importuotojų karteliu – nauju kovos įrankiu su naftos išgavėjų karteliu OPEC. Ar pastarajam priklausančios Saudo Arabija, Irakas, Iranas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Nigerija, Venesuelą ir kelios kitos šalys sulauks didžiausių klienčių iš Vakarų spaudimo didinti gavybą ir parduoti naftą pirkėjų keliamomis sąlygomis?

E. Macrono norai atrodo geri, bet patinka toli gražu ne visiems ir įgyvendinti nebus paprasta.

Didžiausiomis naftos eksportuotojomis tapusių JAV pareigūnai atrodė susierzinę ir nustebę dėl Prancūzijos prezidento siūlymo. Vokietija į Prancūzijos idėją taip pat sureagavo skeptiškai, nuogąstaudama, kad tai sukeltų dar didesnį deficitą ir taip atsisakant Rusijos išgautos naftos. Taip pat baiminasi, kad dėl šio žingsnio Vladimiras Putinas gali nutraukti dujų tiekimą Europai, kurios šalys stengiasi sukaupti dujų atsargas artėjant žiemai.

Pasaulio žiniasklaidoje – nuostaba

„Neįsivaizduoju, kaip tai galėtų veikti. Tai būtų konfrontacinis sprendimas, į kurį gamintojai galėtų reaguoti mažindami gamybą,– „Politico“ sakė Briuselio analitinio centro „Bruegel“ energetikos analitikė Simone Tagliapietra. – Tokio energetinio karo šiuo metu negalime sau leisti“.

„Jei ir toliau bus orientuojamasi tik į Europos Sąjungą ir jos sąjungininkus, tai likęs pasaulis ras būdą, kaip vartoti rusišką naftą“,– „The New York Times“ dienraščiui sakė konsultacinės bendrovės FGE direktorius Jamesas Davisas.

Prasidėjus karui Ukrainoje ir paskelbus sankcijas rusiškai naftai, Indija bei Kinija tapo pagrindinėmis jos pirkėjomis. Pastaruoju metu Indijos pirkimai išaugo iki maždaug milijono barelių per dieną palyginti su 100 tūkst. vidutiniškai 2021 m. Nė viena iš šių šalių nesutiko prisidėti prie Vakarų sankcijų ir mažai vilčių, kad jos pritars naujoms priemonėms.

„Ši idėja praktiškai sunkiai įgyvendinama, ji nėra tvari. Ekonomikoje pagrindinis varomasis yra paskatų suderinamumas, o čia jį sunku įžvelgti. Jei ne visos šalys prisijungs, šis susitarimas neturės jokios naudos. Tokios šalys kaip Kinija, Indija, Turkija vargu ar gali būti suinteresuotos prisijungti“, – IQ komentavo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Lubos – ir dujų kainai?

G7 numatytame plane numatytos pastangos nustatyti ne tik naftos, bet ir dujų kainų lubas, apie kurias kelis mėnesius kalbėjo Italijos ministras pirmininkas Mario Draghis.

Preliminarus veiksmų planas numato, kad būtų įtrauktas visapusiškas draudimas teikti visas paslaugas, kuriomis sudaromos sąlygos transportuoti Rusijos naftą jūra, nebent jos kaina būtų lygi arba mažesnė už kainos lubas, kurios turi būti nustatytos konsultuojantis su tarptautiniais partneriais. Siekiama užtikrinti kainų lubų taikymą, ribojant galimybę naudotis Europos draudimo bendrovių paslaugomis Rusijos kroviniams, taip pat laivybos paslaugomis ir JAV finansavimu. Pagal schemą šios paslaugos būtų prieinamos tik importuotojams, kurie laikosi nustatytos lubų kainos.

Ekspertai, vertinantys galimą schemą, mano, kad tai yra labai sudėtinga ir toks planas pareikalautų intensyvaus techninio darbo, taip pat pramonės ir daugelio ne G7 šalių, kurios importuoja rusišką naftą, pritarimo. Taip pat gali būti susidurta su sunkumais ES viduje, kur sankcijoms reikia visų 27 valstybių narių sutikimo.

Vienos didžiausių pasaulyje tarptautinių naftos ir dujų bendrovių „ExxonMobil“ vadovas Darrenas Woodsas leidiniui „Financial Times“ sakė, kad bandymas nustatyti kainas naftos rinkoje būtų „sudėtingas iššūkis“: „Man neaišku, kaip tas mechanizmas veiktų. Naftos ir dujų sektoriuje rinkos funkcionuoja labai efektyviai ir veiksmingai".

Finansų analitikas Marius Dubnikovas skeptiškai nusiteikęs dėl šio pasiūlymo: „Idėja įdomi, bet sunku įsivaizduoti kaip ji bus realizuojama. Naftos ir dujų rinkos ne visiškai veikia rinkos sąlygomis. Norint susitarti dėl kainos, pirmiausia reikia susitarti su OPEC, kuris reguliuoja kainas didindamas ar mažindamas gavybą. Bet net susitarus, neretai pastebima, kad šios organizacijos narės ne visada laikosi įsipareigojimų. O G7 susitarimas dar didesnis, apimantis vartotojus, tiekėjus ir viso pasaulio ekonomiką, – IQ kalbėjo M. Dubnikovas. – Taip pat išauga ir atvirkštinė rizika kainai nekristi žemiau numatytų lubų. Pavyzdžiui, bus susitarta, kad nafta kainuos ne daugiau 120 JAV dolerių. Ji gali būtent tiek ir kainuoti, sumažindama pasiūlą.“

2022 06 29 06:43
Spausdinti