PexelsNekilnojamojo turto (NT) rinka pamažu pasiekia piką, tačiau išaugusios palūkanų normos – ne pagrindinė besikeičiančio pirkėjų elgesio priežastis
Liepą infliacija Lietuvoje pasiekė rekordines aukštumas – 20 proc. Visoje euro zonoje ji buvo 9,1 proc. Kainoms šovus į viršų, jas kiek atsilikdami ėmė sekti ir atlyginimai, nors realusis atlyginimų augimas išlieka neigiamas. „Swedbank“ rugsėjį atlikto tyrimo duomenimis, 45 proc. šalies gyventojų dėl infliacijos pakeitė savo finansinius įpročius – vis daugiau jų žvalgosi į parduotuvių skelbiamas akcijas ir atsisako nebūtinų pirkinių.
Liepą Europos centrinis bankas (ECB) pirmą kartą per 11 metų padidino iki tol neigiamas buvusias pagrindines palūkanų normas. Šiuo metu jos siekia 1,25 proc., tačiau neatmetama, kad ECB eis dar toliau (vis dėlto jos neturėtų viršyti 3,2 proc. ribos). Taip tikimasi infliaciją nuleisti iki 2 proc. ribos.
Pagrindinių palūkanų normų kėlimas lemia pabrangusį skolinimąsi komerciniams bankams, kurie galutinę skolinimosi kainą užkelia ir vartotojams. Verslams aukštesnės palūkanų normos reiškia mažesnes paskatas kelti kainas ir infliacijos nepakeliantiems darbuotojams didinti atlyginimus.
