Meniu
Prenumerata

trečiadienis, vasario 28 d.


ENERGETIKA
Nepriklausomi elektros tiekėjai dar gauna valstybės lėšas daliai tarifo buitiniams vartotojams kompensuoti
ELTA
BNS foto

Fiksuotos kainos planus siūlantys nepriklausomi elektros tiekėjai vis dar gauna valstybės lėšas, skiriamas tam, kad dalis buitinių vartotojų nemokėtų daugiau nei 28 ct/kWh.

Tokį poreikį „Enefit“, „Elektrum Lietuva“ bei „Ignitis“ grindžia tuo, jog nepaisant jau ganėtinai ilgai besilaikančių žemų elektros kainų, dalis jų klientų vis dar užfiksavę aukštesnius tarifus, todėl jiems taikoma valstybės kompensacija.

Tiekėjų atstovai Eltai teigė, jog nors biudžeto lėšos juos vis dar pasiekia, tačiau vis mažesnėmis sumomis.

Savo ruožtu Finansų ministerija šioms įmonėms šiemet jau išmokėjo virš 230 mln. eurų – gerokai mažiau, nei buvo suplanuota praėjusių metų pabaigoje.

Kad tiekėjams valstybės biudžeto lėšos nebeskiriamos balandžio viduryje LRT laidai „Dienos tema“ sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

„Jie (elektros tiekėjai – ELTA) netaiko ir kompensacijų neima iš valstybės, nes jie gali pretenduoti tik į pagrįstas sąnaudas, kurios yra elektros įsigijimo sąnaudos“, – tuomet sakė D. Kreivys.

Tiekėjus valstybės lėšos dar pasiekia

Nuo sausio iki liepos biudžeto lėšomis kompensuojama dalis elektros tarifo visiems buitiniams vartotojams – tiek, kad jie už elektrą nemokėtų daugiau nei 28 ct/kWh (kompensuojama iki 28,5 ct/kWh). Pagal šią schemą, nepriklausomi elektros tiekėjai vartotojams sumažina elektros tarifą, o valstybė jiems kompensuoja patirtas faktines elektros įsigijimo sąnaudas.

„Ignitis“ Ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė teigė, kad kompensacijoms skirtas išmokas, nors ir vis mažesnes, tiekėjas gauna kas mėnesį.

„Nepriklausomo tiekimo veiklai kompensacijas gavome visais mėnesiais, tačiau skyrėsi kompensavimo apimtys: krentant kainoms, jos gaunama mažiau“, – Eltai sakė L. Beganskienė.

„Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovo Manto Kavaliausko teigimu, dar liko klientų, užsifiksavusių aukštesnes nei 28 ct/kWh kainas ir nepersirašiusių sutarčių. Tokių vartotojų, anot jo, mažėja.

„Kompensacijas, skirtas padengti gyventojų užfiksuotiems aukštesniems tarifams, mes vis dar gauname, bet jų dalis kiekvieną mėnesį mažėja, nes vis daugiau klientų persifiksuoja kainas į siūlomas mažesnes“, – Eltai komentavo M. Kavaliauskas.

„Enefit“ atstovė Ieva Krikštopaitytė taip pat pabrėžė, kad kompensacijos įmonę pasiekia dėl maždaug 24 proc. klientų, dar nepersirašiusių elektros tiekimo sutarčių į pigesnes.

„Gaunama kompensacija taikoma tai daliai klientų, kurie kainas fiksavo, kai jos buvo itin aukštame lygyje, t. y. tiems, kurie moka daugiau nei 28 ct/kWh“, – Eltai sakė tiekėjo atstovė.

Biudžeto lėšomis dengiami ankstesni elektros įsigijimo kaštai

Tiekėjų atstovai argumentavo, jog kompensacijų poreikis išlieka, nes dalis jų vartotojų vis dar pasirinkę fiksuotos kainos planus su aukštesniu nei 28 ct/kWh tarifu.

Kaip aiškino L. Beganskienė, šiai klientų grupei tiekiama elektra pirkta dar tuomet, kai rinkoje laikėsi aukšta kaina.

„Vartotojų sutarčių, kurių kilovatvalandės kaina viršija 28 ct, vykdymui elektros energija įsigyta aukštesnėmis kainomis, taigi kompensacijų poreikį didžiąja dalimi lemia ne momentinė rinkos kainų dinamika, bet realūs bendrovės patiriami elektros energijos įsigijimo kaštai“, – teigė „Ignitis“ atstovė.

Pasak I. Krikštopaitytės, sudarydamas ilgalaikę fiksuotos kainos sutartį su klientu tiekėjas iškart nuperka reikiamą elektros kiekį už tiek, kiek ji kainuoja biržoje būtent tuo metu. Taip esą klientai apdraudžiami nuo kainos svyravimų.

„Svarbu pabrėžti, jog faktinis einamasis biržos kainos sumažėjimas neturi jokios įtakos tiekėjo patiriamiems kaštams dėl anksčiau pasirašytų fiksuotos kainos sutarčių“, – akcentavo „Enefit“ atstovė.

„Elektrum Lietuva“ atstovas savo ruožtu pabrėžia, kad tiekėjas iš valstybės gautas lėšas perskirsto vartotojams ir jokios naudos neturi. Anot M. Kavaliausko, jas tiekėjai naudoja tik tam, kad sumažintų didesnius nei 28 ct/kWh tarifus.

„Tai tiesiog pinigų pervedimo klausimas, kuomet valstybė veda tiekėjams galutiniam vartotojui skirtas lėšas“, – sakė jis.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) atliks auditą, kad išsiaiškintų, kaip nepriklausomi elektros tiekėjai panaudojo pernai iš valstybės biudžeto gautas lėšas (kai tarifas mažintas iki 24 ct/kWh) bei ar jų nebuvo išmokėta per daug.

Jos atstovai Eltą informavo, kad auditas dar neatliktas, ruošiamasi viešajam konkursui auditoriui išrinkti.

„Nepriklausomai nuo to, kad elektros energijos kainos rinkoje atpigo, kompensacijos turėtų būti gaunamos pagal tiekėjų faktines elektros energijos įsigijimo sąnaudas. Atlikus auditą bus aišku, ar nebuvo išmokėta perteklinių lėšų“, – komentavo VERT.

Tarybos pirmininkas Renatas Pocius yra sakęs, jog analogiškas auditas planuojamas ir kitąmet.

Energijos kainoms amortizuoti išleista 232 mln. eurų

Finansų ministerija Eltą informavo, jog nepriklausomiems elektros tiekėjams – tiek elektros, tiek dujų kainoms buitiniams vartotojams sušvelninti – išleista apie 232 mln. eurų. Formuojant 2023 m. biudžetą tam iš viso buvo skirta 812 mln. eurų valstybės lėšų.

Anot ministerijos, kokią dalį šios sumos pavyks sutaupyti, paaiškės VERT suskaičiavus ateinančio pusmečio elektros ir dujų kainų prognozes.

„Kol VERT nėra pateikę šios informacijos ir Vyriausybė nėra priėmusi sprendimo dėl kompensacijų poreikio ir apimties buitiniams vartotojams antram šių metų pusmečiui, įvertinti konkrečius galimus sutaupymus iš biudžete kompensacijoms numatytų lėšų yra pernelyg anksti“, – komentavo Finansų ministerija.

D. Kreivys yra sakęs, kad antrąjį 2023 m. pusmetį, pagal dabartines prognozes, kompensacijų neprireiks. Konkretūs sprendimai, anot jo, turėtų būti priimti gegužę.

LEA direktorius Virgilijus Poderys ketvirtadienį žurnalistams teigė, jog kompensacijos už elektrą liepos–gruodžio mėnesiais turėtų likti tik pažeidžiamiausioms socialinėms grupėms arba tokios, kurios neskatintų vartojimo. Tuo metu subsidijuoti dalį dujų kainos reikės ir toliau, teigė jis.

2023 m. elektros kainos ženkliai krito

Praėjusių metų pabaigoje, kuomet skaičiuotas šį pusmetį taikomas kompensacijų mechanizmas, didmeninės elektros kainos svyravo ties 300 Eur/MWh riba (iki 398 Eur/MWh piko), o po to gan staigiai krito. Sausio–balandžio „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonos vidurkis (Eltos skaičiavimais) siekia 9,3 ct/kWh.

Atitinkamai, nuo metų pradžios visi trys nepriklausomi tiekėjai pradėjo siūlyti mažesnius nei 28 ct/kWh planus, ragindami klientus su brangesniais planais sutartis persirašyti.

Pavyzdžiui, Lietuvos energetikos agentūros gegužės skaičiavimais, fiksuotų planų vidurkis, nors apie 30 proc. brango, išlieka mažesnis nei visuomeninio tiekimo kaina arba tarifas, iki kurio kompensuoja valstybė, bei sudaro 25 ct/kWh.

Balandžio pabaigoje Seimas priėmė Elektros energetikos įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta nepriklausomam tiekėjui suteikti teisę vienašališkai mažinti elektros energijos tiekimo kainą buitiniams vartotojams.

„Ignitis“ ir „Enefit“ jau paskelbė, kad nuo liepos mažesnės kainos neužsifiksavusiems klientams vienašališkai planus atpigins iki 28 ct/kWh.

2023 05 12 10:14
Spausdinti