FotobankasVilniuje didieji nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai pradeda parduoti butus projektuose, kuriems dar neturi statybos leidimo.
Anot NT plėtotojų ir analitikų, taip skubama išnaudoti rinkos aktyvumą ir didelę paklausą. Vartotojų teisių tarnyba pabrėžia, jog pirkėjai turi gauti tikslią informaciją apie perkamą būstą, kitaip verslininkams gresia tūkstantinės baudos.
NT plėtros bendrovės „Omberg“ ir „Citus“ BNS patvirtino Vilniuje pardavinėjančios butus projektuose, kuriems dar neturi statybos leidimų. Anot įmonių, pradėti pardavimus juos skatina aktyvi rinka ir didelė paklausa.
„Sostinės rinka yra itin dinamiška – kartu su konkurencija auga ir klientų lūkesčiai bei reikalavimai. Vienas iš jų – noras būstą rinktis iš kuo platesnio asortimento ir taip atrasti geriausią variantą. Būtent tokią galimybę ir siekiame suteikti klientams – kol bus gautas statybos leidimas, jie gali rezervuoti būstą, o vėliau jį įsigyti“, – BNS teigė „Omberg“ pardavimų vadovė Kristina Karbauskaitė.
Jos teigimu, ankstyvoje projekto stadijoje įmonė taip pat gali atsižvelgti į klientų prašymus ir atlikti nedidelius pakeitimus.
„Šiuo metu būsto rinka – ypač aktyvi, paklausa – itin didelė, o pasirinkimas, realiai, ne toks ir didelis. Mūsų skaičiavimu iš maždaug 5,4 tūkst. pasiūloje esančių butų ir kotedžų apie 40 proc. arba apie 2,5 tūkst. yra pastatyti. Likę yra dar nepastatyti arba seniai parduodamuose, mažesnio likvidumo projektuose. Tuo tarpu kiekvieną mėnesį parduodama apie 600 naujų būstų“, – BNS teigė „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Kalbinti plėtotojai tvirtino klientus informuojantys su potencialią riziką ir galimybę, jog statybos leidimo projektui jie gali negauti.
„Su būstą rezervavusiais klientais nuolat palaikome ryšį, informuojame apie procesus ir statybos leidimo gavimo datas. Jeigu leidimo projektui negautume, klientas, žinoma, galėtų atsisakyti rezervacijos ir susigrąžinti pradinę įmoką“, – teigė K. Karbauskaitė.
„Visi klientai, pasirašantys rezervacines sutartis, yra supažindinami su galimomis rizikomis. Iš kitos pusės, esame pastatę daugiau nei 20 projektų ir dar nė sykio nebuvo, kad leidimo negautume. Patys pirkėjai, žinoma, kad turi būti atsargesni, ypač su mažesniais plėtotojais, kurie teturi, sakykime, vieną projektą ir niekuo nerizikuoja. Mūsų padėtis įpareigoja maksimaliai valdyti procesą“, – kalbėjo Š. Tarutis.
Dėl aktyvios rinkos tokių sandorių gali daugėti
Anot nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ grupės vadovo Gediminaus Pruskaus, plėtotojai retai pardavinėja būstus projektuose, kuriems neturi statybos leidimo. Dažniau pasitaiko, kad dėl projekto korekcijų prireikia naujo leidimo.
Pasak jo, nors pardavinėti būstus tokiuose projektuose nėra neteisėta, tačiau rizikinga: „Tokiems sandoriams labai svarbus skaidrumas – plėtotojas privalo įsitikinti, kad pirkėjas supranta visus sandorio aspektus, drauge aptarti rizikas bei pasekmes, jeigu leidimas nebūtų gautas. Derėtų pabrėžti, kad būstų pardavimas iš viso be statybos leidimo – retas atvejis“.
Paklaustas, kodėl NT plėtotojai pasirenka tokią pardavimų strategiją, G. Pruskus teigė, jog to priežastimi yra ilgos ir sudėtingos derinimo procedūros bei noras išnaudoti rinkos aktyvumą. Jis prognozuoja, kad tokių pasiūlymų rinkoje gali daugėti.
„Laikas projekte yra labai svarbus – kuo jis trumpesnis, tuo didesnė projekto sėkmės tikimybė. Šiuo metu rinka yra pakilime ir plėtotojai stengiasi išnaudoti jos aktyvumą – užsitikrinti išankstines rezervacijas, todėl tokių atvejų gali daugėti. Pirkėjams šiame etape dažnai siūlomos didžiausios nuolaidos. Be to, jie turi plačiausią pasirinkimą. Kita vertus, tokiu atveju pirkėjai prisiima ir didžiausias rizikas. Ar jos nepersvers gaunamų naudų, priklauso nuo sutarties sąlygų, prisiimtų įsipareigojimų, numatytų baudų bei plėtotojo patirties ir reputacijos“, – teigė jis.
Pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, skundų dėl be statybų leidimo parduodamų butų tarnyba sulaukia retai. Dažniau nustatoma atvejų, kai pateikiama klaidinga informacija apie parduodamo turto paskirtį.
Tarnybos teigimu, už nesąžiningą komercinę veiklą ar klaidinančią reklamą įmonėms gresia baudos iki 100 tūkst. eurų.
„Vartotojams, įsigyjantiems prekes ir paslaugas, taip pat ir nekilnojamąjį turtą, pateikiama informacija turi būti pateikiama aiškiai ir suprantamai. Esminės informacijos nepateikimas gali būti laikomas jos neatskleidimu. Už nesąžiningą komercinę veiklą ar klaidinančią reklamą įmonėms gali būti skiriama bauda iki 3 proc. jų metinių pajamų, bet ne daugiau negu 100 tūkst. eurų, o jei toks pažeidimas būtų padarytas pakartotinai per vienerius metus iki 6 proc., bet ne daugiau negu 200 tūkst. eurų“, – teigė VVTAT atstovai.
Sostinės meras: savivaldybė bus budresnė
Vasarį sostinės savivaldybė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašydama įvertinti būstų pardavimus nekilnojamojo turto plėtros bendrovių „Ikeira“ bei „Andrum“ statomuose projektuose Šnipiškių ir Žvėryno mikrorajonuose.
Savivaldybės teigimu, viena plėtotoja pardavinėjo butus aukšte, kuriam dar neturi statybos leidimo, kita – pastato antstate, dėl kurio nėra suderintas projektas. Pasak Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, apie šiuos atvejus savivaldybė sužinojo atsitiktinai, tačiau dabar atidžiau tikrinsianti projektus.
„Žinome, ką dažnai tokiais atvejais suokia pardavėjai – „žodžiu jau suderinta, būtinai bus patvirtinta“. Tiesa tokia, kad nei raštu, nei žodžiu niekas nederinta ir nesuderinta. Tokie atvejai skatina būti budresniais tiek savivaldybės specialistus, tiek įneša daugiau skaidrumo, apsaugo gyventojus nuo manipuliatorių. Į juos žiūrime ypač atidžiai, taip pat skatiname gyventojus aktyviai dalyvauti viešuosiuose projektų svarstymuose, išsakyti savo pastebėjimus“, – BNS atsiųstame komentare rašė jis.
Sostinės meras teigė, kad pastaruoju metu plėtotojai dažniau skundžiasi savivaldybės reikalavimais projektams ir atvejais, kai neišduodami statybos leidimai.
„Per pastaruosius kelerius metus įgyvendinome pokyčių: uždarėme restitucijos srautą daugiabučių kiemuose, derindami plėtrą pradėjome realiai atsižvelgti į dalyką, kuris iki tol buvo laikomas tuščia deklaracija – urbanistinį kontekstą, nutraukėme apsimestinių viešbučių, kur realiai statomi butai, srautą“, – sakė R. Šimašius.
Jis pripažino, kad būtent ne gyvenamosios paskirties būstų plėtra buvo viena didžiausių rinkos problemų.
„Negalime ignoruoti realybės, nes kai kurie projektai plėtojami kaip nuomojamų apartamentų pastatai, sekant „AirBnb“ pavyzdžiu. Tačiau jei kyla abejonių, kad už tokių statinių realiai slepiasi butai, visada reikalaujame, kad pastatas atitiktų normas, taikomas gyvenamiesiems būstams“, – sakė R. Šimašius.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
