Meniu
Prenumerata

šeštadienis, sausio 28 d.


NEKILNOJAMAS TURTAS
NT plėtotojus neramina būsima nauja, pirkėjams palankesnė būsto pardavimo tvarka
BNS
Unsplash

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojus neramina pernai gruodį Seimo priimtas Statybos įstatymo pakeitimas, kuriuo nuo 2024 metų būstą bus galima parduoti tik visiškai baigus daugiabučių statybas.

Anot jų, poveikis bus neigiamas ir vystytojams, ir būsto pirkėjams, nes tai mažins būsto prieinamumą, brangins ir ilgins projektus, apribos galimybę mažesniems rinkos žaidėjams dalyvauti NT rinkoje. Kita vertus, plėtotojai pripažįsta, kad dėl tokio reikalavimo žmonės saugiai įsigis būstą.

Tuo metu aplinkos viceministrė sako, kad gyvendinant naują tvarką galėtų būti peržiūrėti reikalavimai inžinerinių pastatų sistemų įrengimui, gali būti peržiūrėtas dalinės apdailos lygmuo, o parduodant būstą pirkėjams vėlesniame statybų etape vystytojams teks rasti daugiau apyvartinių lėšų.

Vystytojai įžvelgia ir neigiamų, ir teigiamų dalykų

NT plėtros bendrovės „Homa group“ valdomos įmonės „Homa Development“ direktorius Donatas Daunys tvirtina, jog nauji ribojimai priimti dėl kelių rezonansinių projektų, tačiau jie paveiks visą rinką.

„Deja, poveikis bus neigiamas ir vystytojams, ir būsto pirkėjams. Suprantame, kad pokyčiai įgyvendinami siekiant apsaugoti pirkėjus nuo nesąžiningų vystytojų, bet reikia įvertinti, kiek tokių nesąžiningų sandorių yra įvykę, apie kokią rinkos dalį kalbame, ar priimti teisės aktai yra proporcingi kylančioms grėsmėms“, – BNS Plius aiškino D. Daunys.

Jo teigimu, pakeitimas lems ilgesnius pardavimo procesus, nes Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) ir dabar turi didelį krūvį tikrinant objektus, o spaudimas ir krūvis iš rinkos jai tik augs.

„Tai lems, kad pirkėjai sprendimą įsigyti būstą priims vienomis ekonominėmis ir asmeninių finansų sąlygomis, o pats sandoris įvyks gerokai vėliau. Dėl to tikėtina, kad įgyvendinti pakeitimai padidins nutraukiamų preliminarių sutarčių skaičių ir galbūt sumažins ir taip sumenkusį rinkos aktyvumą“, – sakė D. Daunys.

„Esant aukštiems kapitalo kaštams, tai darys įtaką ir galutinei parduodamo būsto kainai“, – pridūrė jis.

D. Daunio teigimu, dabar notarinės sutartys dėl būsto pardavimo sudaromos įregistravus dalinį baigtumą, o jo visiškas užbaigimas, priklausomai nuo projekto, trunka iki metų, o kartais ir ilgiau.

„Nemanome, kad papildomi suvaržymai atneštų naudos. Jeigu kyla abejonių dėl perkamo turto, visada geriausias sprendimas yra tiesiog vengti tokių sandorių“, – sakė D. Daunys.

Tuo metu NT plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras nuo kitų metų įsigaliosiantį ribojimą vertina teigiamai.

„Civilizuotame pasaulyje butai ir turi būti parduodami tik su pilna apdaila. „Bonava“ Lietuvoje buvo ir yra bendrovė, kuri stengėsi pakeisti nusistovėjusią ydingą praktiką. Iki šiol esame vienintelė Baltijos šalyse ir Vakarų Europoje šalis, leidžianti pardavinėti būstus su daline apdaila arba nepilna daline apdaila“, – BNS Plius komentavo R. Pleteras.

Tačiau, pasak jo, nerimo kelia, kaip bus susitvarkoma su išaugusia biurokratija registruojant 100 proc. baigtumą.

„Iki šiol tai padaryti buvo pernelyg sudėtinga, kai rinkoje buvome vieninteliai, siūlantys pilną apdailą. Nerimą kelia, kas nutiks, kai visi rinkos dalyviai turės registruoti 100 proc. baigtumą. Taip pat sprendimų priėmėjams bus svarbu užtikrinti, kaip išties laikomasi įstatymo reikalavimų, nes kas yra ta pilna apdaila, galima traktuoti skirtingai“, – tvirtino R. Pleteras.

Anot jo, dėl naujos tvarkos žmonės saugiai įsigis galutinį produktą – įrengtą būstą. Tačiau sprendimų priėmėjams reikės sugalvoti saugiklius, kad rinkos dalyviai nebandytų sukčiauti siekdami apeiti šį ribojimą.

Asociacija: reikalavimas mažins būsto prieinamumą, brangins ir ilgins projektus

Anot Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus, apribojimas parduoti būstą nebaigtuose daugiabučiuose lems mažesnį jo prieinamumą. Be to, jo teigimu, projektai brangs, kadangi vystytojui reikės ilgiau užlaikyti pinigus, kuriuos gauna iš bankų.

„Dabartinė įprasta praktika yra tokia, kad registruojamas notariškai 85-90 proc. baigtumas, yra atsiskaitoma su vystytoju ir tuomet pinigai pervedami bankui, finansuotojui. Taip projektas toliau juda, gali būti greičiau užbaigtas. Tai dabar tie pinigai užtruks, mūsų vertinimu, galbūt nuo 4 iki 6 mėnesių, priklauso, kiek tą įrengimą užtruks pabaigti. Mūsų narių vertinimu, tai gali kainuoti iki 500 eurų už kv. metrą“, – BNS tvirtino M. Statulevičius.

Pasak jo, nauja tvarka sumažins galimybes mažesniems rinkos žaidėjams ateiti ir dalyvauti projektų vystyme.

„Daliai plėtotojų, mažesniems plėtotojams tai bus nepakeliama našta ir jie tiesiog turės atsisakyti dalyvavimo vystyme. Taip, galbūt didiesiems žaidėjams tai išeis į naudą, bet jeigu mes kalbame apie visą rinką ir rūpinamės būsto įperkamumu, prieinamumu, kad pasiūla būtų kuo didesnė, tai šitas būtent punktas pasiūlą tikrai sumažina ir sukuria tam tikrą įėjimo į rinką barjerą“, – teigė M. Statulevičius.

Jo teigimu, jeigu nauju reikalavimu norėta apsaugoti pirkėją, būdų tą padaryti yra ir daugiau – gali būti reikalaujama garantijų dėl projektų užbaigimo, depozitų, kuriuos vystytojai galėtų dėti į tam tikrą atskirą fondą ir užbaigus projektą jį imti, o jeigu jis neužbaigia, tada fondo lėšos būtų naudojamos to projekto pabaigimui.

„Dabar dėl vieno, kito rezonansinio galbūt atvejo, kuriame ta pati valstybė, beje, ir buvo kalta, ne paslaptis, kad nuo „Gelvonų terasų“ atvejo viskas prasidėjo ir pati valstybė skundė savo leidimus, Statybos inspekcija skundė savo išduotą leidimą, ginčijosi su NŽT (Nacionalinė žemės tarnyba – BNS Plius), tai dabar tampa įkaitais visa rinka“, – tvirtino M. Statulevičius.

Pasak jo, kadangi iniciatyva dėl 100 proc. baigtumo nebuvo derinta su rinka, todėl ministerijos bus prašoma išaiškinimo, kaip tas ribojimas bus taikomas, o neradus sprendimo dėl tvaraus pereinamojo laikotarpio, bus siūloma atsisakyti šito straipsnio.

„Tą iššūkį, tą problemą, kurią bandė spręsti komitetas, kad apsaugotų vartotoją, teiksime siūlymus, kaip spręsti kitu būdu“, – sakė M. Statulevičius.

M. Statulevičiaus teigimu, jau konsultuojamasi su teisininkais, kokios galėtų būti išimtys, kaip vystytojams dabartines sutartis su pirkėjais struktūruoti, kad nuo 2024 metų jas būtų įmanoma įgyvendinti.

Aplinkos ministerija: bus peržiūrėti inžinerinių sistemų įrengimo reikalavimai

Tuo metu aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė sako, kad perkant butą nebaigtos statybos name, paprastai būtent bendrieji pastato sprendiniai lieka neužbaigti, todėl čia kyla daugiausiai nuostolių ir rizikos pirkėjams – jiems patiems tenka perimti nebaigtus statybos ar jos pridavimo darbus

„Manytume, kad galėtų būti peržiūrėti reikalavimai inžinerinių sistemų – vandens, nuotekų, elektros, šildymo – įrengimui, vidaus pertvarų, durų ir kitų elementų įrengimui“, – BNS Plius sakė ji.

D. Veličkaitės-Matusevičės teigimu, atidėjus notarinės sutarties pasirašymą, esminis pokytis bus ne kaina, o tai, kad vystytojams teks rasti daugiau apyvartinių lėšų.

„Vis dėlto manome, jog rizika, į kurią patenka gyventojas, įsigijęs statomo statinio dalį, tai yra butą nebaigtame statyti name, ir gyventojų patiriami nuostoliai tais atvejais, kai jiems patiems tenka perimti nebaigtus pastato statybos ir jos pridavimo darbus, pernelyg dideli, todėl valstybė ir ėmėsi papildomų priemonių vartotojams apsaugoti“, – tvirtino D. Veličkaitė-Matusevičė.

Pasak jos, iki įstatymo įsigaliojimo dar bus peržiūrimi poįstatyminiai teisės aktai – juose bus galutinai ir aiškiai atskirti bendri pastato statybos darbai ir tie, kuriuos savarankiškai galės atlikti buto savininkas.

„Šiuo metu dalinė butų apdaila yra leidžiama ir ji sudaro sąlygas fiksuoti 100 proc. butų baigtumą, tačiau papildomai peržiūrėsime dalinės apdailos lygmenį“, – sakė viceministrė.

Seimo pernai priimtos Statybos įstatymo pataisos numato, kad naują ar rekonstruotą statinį galima naudoti ir sudaryti sandorius dėl gyvenamųjų patalpų pardavimo kitiems naudotojams tik visiškai užbaigus statybą.

2023 01 19 10:12
Spausdinti