Meniu
Prenumerata

antradienis, liepos 23 d.


ŽALIOJI ENERGETIKA
Nutolusios saulės elektrinės populiarėja, bet ateitis kelia klausimų
ELTA
Unsplash

Nors saulės elektrines įsirengia vis daugiau individualių namų savininkų ir verslo subjektų, auga ir saulės elektrinių parkai, sako UAB „Saulės grąža“ direktorė Deiminta Noreikienė. Tačiau Lietuvos saulės energetikos asociacijos vadovas Andrius Karazinas atkreipia dėmesį, kad dėl neaiškios gaminančių vartotojų ateities atsiranda vis daugiau abejojančių, ar apsimoka įsigyti nutolusią saulės elektrinę.

„2022-aisiais Lietuvoje nutolusias saulės elektrines įsigijusių gaminančių vartotojų buvo apie 5 tūkst., jų turimų elektrinių bendra galia – 39 MW, o jau 2023-iaisiais turėjome 20 tūkst. naujų vartotojų ir 100 MW bendros elektros galios“, – skaičiuoja UAB „Saulės grąža“ direktorė Deiminta Noreikienė.

Anot jos, „Saulės grąžos“ įrengti ir veikiantys saulės elektrinių parkai jau generuoja 9 MW elektros energijos, šiais metais planuojama prijungti dar 25 MW.

„Pastebime, kad vis daugiau žmonių supranta nutolusių saulės elektrinių teikiamą naudą ir nusprendžia jas įsigyti. Jas vis dažniau renkasi ir tie, kurie jau turi įsirengę saulės elektrines, tačiau jiems prireikia papildomos galios. Trūkstamą kiekį jie dažnai perka iš nutolusio saulės parko“, – pasakoja D. Noreikienė.

Lietuvos saulės energetikos asociacijos vadovas Andrius Karazinas tikina, kad nutolę saulės parkai yra labai sėkmingas Lietuvos modelis, kuriuo žavisi ir kolegos iš kitų ES šalių, nes ne visose jie taip gerai išvystyti. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu saulės parkai patrauklesni yra fiziniams asmenims, viešosioms įstaigoms ir Energetikos ministerijos bandomoms propaguoti įvairioms bendrijoms („skurdo“ bendrijoms, energetinėms bendrijoms).

„Visi gaminantys vartotojai iki šių metų sausio 1 d. galėjo naudotis net-metering (atsiskaitymo kilovatvaladėmis) elektros energijos apskaitos modeliu. Nuo šių metų juridiniams asmenims tokio atsiskaitymo modelio rinktis nebegalima, lieka tik net-billing (grynojo atsiskaitymo modelis).

Taigi juridiniams asmenims nutolusiame parke jau nelabai yra prasmės įsigyti saulės elektrinės dalį“, – apie sumažintą motyvaciją verslui rinktis saulės jėgainėse pagamintą elektros energiją kalba pašnekovas.

Tiesa, išlieka motyvacija toms įmonėms, kurių prioritetas įgyvendinti tvarumo kriterijus ir naudoti mažiau taršią energiją.

Daugiabučių gyventojai gali rinktis

D. Noreikienė sako, kad praktika rodo, jog vieni pagrindinių saulės elektrinių parkų klientų yra daugiabučių gyventojai.

„Jiems tai yra puikus sprendimas, nes kiti būdai gauti elektros energiją iš atsinaujinančiųjų šaltinių yra brangūs ir nepatogūs. Šiuo atveju tereikia elektros įvado. Taigi kiekvienas daugiabučio gyventojas gali turėti nuosavą nutolusią saulės elektrinę“, – tikina D. Noreikienė.

Anot jos, Lietuvoje įrengiami nutolę saulės elektrinių parkai, kuriuose saulės elektrinės dalį gali įsigyti kiekvienas Lietuvos gyventojas ar juridinis asmuo.

„Vartotojas, įsigijęs saulės parko dalį, naudoja elektros energiją įprastu būdu. Saulės elektrinių parko valdytoju išlieka ta įmonė, kuri prižiūri, kad parkas tinkamai veiktų. Ji prisiima elektros energijos generacijos, elektrinės priežiūros įsipareigojimus jos veikimo laikotarpiu, kuris yra 25–30 metų, priklausomai nuo įrangos“, – aiškina saulės energetikos ekspertė.

Ji tikina, kad vartotojas gali įsigyti tiek kW, kiek jam reikia.

„Iš nutolusios saulės elektrinės jam priskiriama reikiama galia per ESO sistemą. Tai svarbu, kad vyktų pasaugojimas ir atitinkamos galios priskyrimas būtų garantuotas būtent tam vartotojui“, – aiškina pašnekovė.

Pasak jos, kiek galios reikia įsigyti nutolusioje saulės elektrinėje, apskaičiuojama remiantis tokiais pat principais, kaip ir įsirengiant saulės elektrinę ant namo stogo.

„Dažniausiai žmonės įsigyja apie 5 kW galios elektrinę, jeigu kalbame apie butų gyventojus. Skaičiuojama, kad 1 kW įrengtosios galios nutolusios saulės elektrinės dalis yra skirta vartotojui, kuris naudoja 1000 kWh per metus. Galime pasidžiaugti, jog mūsų saulės parke 1 kW pagamina 1075 kWh. Taip yra, nes saulės elektrinė parke statoma idealiu kampu, kad sugeneruotų maksimalų elektros energijos kiekį. Ant stogo elektrinę ne visuomet pavyksta sumontuoti idealiu kampu“, – pasakoja D. Noreikienė.

Susidomėjimas auga, o parama motyvuoja

Šiuo metu Lietuvoje dar veikia paramos mechanizmas, skatinantis gaminančių vartotojų skaičiaus augimą ir nuolatos skelbiami paramos kvietimai įsirengti tiek įprastas, tiek įsigyti nutolusias saulės elektrines. Ir saulės elektrines, ir nutolusias saulės elektrines galima įsirengti ar įsigyti ir be paramos, ir su ja.

„Žinoma, kad parama labai motyvuoja vartotojus, juk ji pagreitina elektrinės atsiperkamumą.

Pavyzdžiui, šių metų pradžioje paskelbto kvietimo paraiškas užpildė 5243 žmonės, bendrai 7,5 mln. paramos sumai“, – skaičiais dalijasi N. Noreikienė.

Ji sako, kad gyventojams parama teikiama atsižvelgiant į tai, kokios galios elektrinė įsigyjama.

„Pavyzdžiui, jeigu investicijos kaina perkant 1 kW saulės parko dalį yra 955 eurai, APVA paramos dydis yra 323 eurai, tai nuosavų lėšų reikėtų turėti 632 eurus už 1 kW įrengtosios galios saulės parko dalies. Vadinasi, parama siekia apie trečdalį kainos“, – teigia D. Noreikienė.

Pašnekovė ragina susidomėjusius, bet dar nespėjusius įsigyti nuotolinės saulės elektrinės stebėti būsimus APVA kvietimus, nes parama pagreitina elektrinių atsiperkamumą.

„Skaičiuojame, kad be paramos įsigyta nutolusi saulės elektrinė atsiperka per 7–8 metus, o su parama – per 4–5 metus“, – teigia D. Noreikienė.

A. Karazinas sako, kad galėtų būti daug didesnis skaičius gyventojų, įsigyjančių nutolusias elektrines, jei būtų aiškesnės ateities perspektyvos.

„Šiandien nėra visiško aiškumo dėl gaminančių vartotojų ateities. Panaikintas net-metering juridiniams asmenims kelia daug abejonių ir fiziniams asmenims, tai juos kiek pristabdo nuo tokių elektrinių įsigijimo“, – pabrėžia Lietuvos saulės energetikos asociacijos vadovas.

Jis primena, jog net-biling modelio tikslas – skatinti vartotoją naudotis tinklu išmaniai: t. y. perduoti elektrą tinklui, kai kaina aukštesnė, o imti, kai ji žemesnė.

„Tačiau nutolusiame parke vartotojas negali reguliuoti elektros energijos padavimo į tinklą. Jau dabar rinkoje yra dienų, valandų, kai elektros kaina būna minusinė, nes visi gamintojai tiekia elektrą į tinklą. Ir tai daro nutolusios parkus mažiau patrauklius“, – apgailestauja jis.

Nutolusi ar įprasta saulės elektrinė?

Svarstantiems, kokią elektrinę įsigyti – nutolusią ar įrengtą ant namo stogo, D. Noreikienė sako, kad, nors abiejų atsipirkimo laikotarpis yra panašus, reikia įvertinti ir individualias sąlygas.

„Statant elektrines saulės parkuose parenkama ideali orientacija pietų kryptimi ir taip pasiekiama maksimali elektros energijos generacija, o įranga nuolatos aptarnaujama, kad veikimas būtų nenutrūkstamas. Įsirengiant elektrinę ant stogo jos kryptis ne visada gali būti optimali. Todėl, nors tokia elektrinė šiuo metu ir kainuoja pigiau, skaičiuojant už vieną kW, bet pasiekiamas elektros energijos gamybos efektyvumas yra mažesnis. Būtent todėl vertinant kainos ir gamybos santykį atsiperkamumo rezultatai yra panašūs“, – sako D. Norkienė.

Ji įvardija ir kitus nutolusios saulės elektrinės pranašumus. Pasak jos, ją turinčiam vartotojui nereikia rūpintis nei jos įrengimu, nei priežiūra.

„Mokamas metinis priežiūros mokestis ir tos elektrinės operatorius pasirūpina viskuo, kad būtų užtikrintas generacijos įsipareigojimas. Šaltuoju sezonu tiekimas irgi užtikrinamas – principas tas pats, kaip ir kitų gaminančių vartotojų aprūpinimo. Sunaudotos elektros energijos apskaita yra virtuali, vykdoma pas elektros tiekėją. Kiek saulėtuoju metų laiku elektros energijos buvo sukaupta, tiek žiemą vartojama. Jei vartotojas pagamina daugiau elektros, nei suvartoja, ji keliauja į ESO tinklus pasaugoti, – aiškina D. Norkienė.

Planuojant elektrinę – vertinti ateities planus

Pašnekovė pasakoja, kad šiuo metu populiariausia įsigyti iš nutolusios saulės elektrinės apie 5 kW. Tačiau prieš nusprendžiant, ar tikrai pakaks tokio elektros energijos kiekio, kokį vartotojas sunaudoja dabar, D. Noreikienė pataria gerai įvertinti ne tik dabartinę situaciją, bet ir ateities planus: tokius, kaip elektromobilio įsigijimas, galbūt keistina šildymo sistema bei kitus sprendimus, kurie galėtų ateityje reikšmingai didinti elektros energijos suvartojimą.

Ji pateikia ir detales, kurios sudaro elektros energijos kainą nutolusios elektrinės savininkui.

„Be pirkimo kainos, tapus gaminančiu vartotoju yra mokami mokesčiai. Tai priežiūros mokestis vystytojui už modulių plovimą, šienavimą, draudimą, techninę priežiūrą, kurios kaina saulės parke „Čedasai“ yra 18 eurų už 1 kW. Taip pat gaminančio vartotojo mokestis ESO už pagamintos ir patiektos į tinklą bei suvartotos elektros energijos kiekių apskaitymą“, – aiškina pašnekovė.

Ji sako, jog yra 3 atsiskaitymo būdai, kuriuos galima rasti čia: https://www.eso.lt/lt/namams/elektra/tarifai-kainos-atsiskaitymas-ir-skolos/gaminanciu-vartotoju-kainos.html.

Pašnekovės teigimu, ekonomiškai naudingiausias yra planas „Atsiskaitymas už leistiną generuoti elektrinės galią“.

„Šiuo metu kaina perkant elektros energiją iš nepriklausomo tiekėjo yra 20–24 centai už 1 kWh. Jeigu skaičiuojame, kad saulės parke „Čedasai“ per metus pagaminsime 1075 kWh (įsigijus 1 kW galios), o sumokėsime už gamybos aptarnavimą 18 Eur + 49,68 Eur= 67,68 eur, tai reiškia, jog elektros 1 kWh kaina bus 67,68 Eur / 1075 kWh = 6,29 cento už kWh, arba tris kartus pigiau“, – apie naudą vartotojui aiškina D. Noreikienė.

Ji taip pat primena, kad kol kas gaminantys vartotojai nėra įpareigoti keisti turimus planus ir gali naudotis gaminančio vartotojo schema (net-metering) neterminuotai. Tačiau yra galimybė rinktis net-billing sudarant sutartį su nepriklausomu tiekėju.

A. Karazinas sako, kad šiuo metu tos ES šalys, kurios net-metering atsiskaitymą buvo pakeitusios į net-billing, pavyzdžiui, Nyderlandai, šiuo metu vėl sugrįžta prie buvusio modelio. Nes praktika parodė, kad net-metering buvo esminis veiksnys, skatinęs vartotojus rinktis elektros energiją, pagamintą saulės elektrinėse.

2024 04 22 14:44
Spausdinti