Meniu
Prenumerata

antradienis, lapkričio 29 d.


ENERGETIKA
Nyderlandai atšauks energijos gamybos iš akmens anglių apribojimus
BNS
Unsplash

Nyderlandai pirmadienį prisijungė prie Vokietijos ir Austrijos, jau nusprendusių panaikinti energijos gamybos iš akmens anglių apribojimus, kilus Rusijos invazijos į Ukrainą išprovokuotai energetinei krizei.

Nyderlandai pareiškė panaikinsiantys visus apribojimus elektrinėms, kūrenamoms iškastiniu kuru, kurių veikla anksčiau buvo apribota iki kiek daugiau nei trečdalio pajėgumų.

Berlynas ir Viena sekmadienį paskelbė panašius pranešimus, kai Maskva, susidurianti su griežtomis sankcijomis dėl invazijos į Ukrainą, nutraukė ar sumažino dujų tiekimą kelioms ES šalims.

„Vyriausybė nusprendė nedelsiant atšaukti anglimis kūrenamų elektrinių gamybos apribojimus 2022–2024 metų laikotarpiui“, – žurnalistams Hagoje teigė Nyderlandų klimato ir energetikos ministras Robas Jettenas.

Pasak ministro, jo šalis „per pastarąsias kelias dienas parengė šį sprendimą su kolegomis iš Europos“.

Visgi Vokietija pirmadienį pareiškė neatsisakiusi planų iki 2030 metų uždaryti savo anglimis kūrenamas jėgaines, atsižvelgdama į didesnį klimatą keičiančio angies dioksido išmetimą, kai naudojamas iškastinis kuras.

„Anglių atsisakymo data – 2030-ieji – visiškai nekelia abejonių“, – spaudos konferencijoje pareiškė Ekonomikos ministerijos atstovas Stephanas Gabrielis Haufe.

Šis tikslas yra „svarbesnis nei bet kada“, atsižvelgiant į anglies dioksido išmetimą, kuris padidės dėl neseniai priimto vyriausybės sprendimo daugiau pasikliauti anglių energija.

Daugiau šalių patiria spaudimą

Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pasaulinės energijos kainos smarkiai išaugo ir padidino trūkumo tikimybę, jei rusiškų tiekimas būtų nutrauktas.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ jau sustabdė tiekimą į daugelį Europos šalių, įskaitant Lenkiją, Bulgariją, Suomiją ir Nyderlandus.

Vokietija yra itin priklausoma nuo rusiškos energijos importo, todėl tapo ypač pažeidžiama, Maskvai ieško svertų prieš Vakarus.

Nyderlandai yra mažiau priklausomi – rusiškos dujos tenkina apie 15 proc. viso dujų tiekimo, kai ES atveju vidurkis siekia 40 proc., visgi šalis taip pat jaučia nerimą.

„Noriu pabrėžti, kad šiuo metu nėra didelio dujų trūkumo, – pažymėjo R. Jettenas. – Tačiau dabar [Rusija] spaudžia daugiau šalių. Tai mums kelia nerimą.“

Nyderlandų vyriausybė taip pat paskelbė „skubus kreipimasis“ į įmones ir verslą, ragindama taupyti kiek įmanoma daugiau energijos artėjant žiemai.

Vokietija nusprendė vėl pradėti intensyviau naudoti anglimis kūrenamas jėgaines, kai praėjusią savaitę „Gazprom“ nutraukė tiekimą Vokietijai dujotiekiu „Nord Stream“.

Šį žingsnį, kurį „Gazprom“ aiškina technine problema, Berlynas sukritikavo kaip „politinį“.

Ekonomikos ir klimato apsaugos ministras Robertas Habeckas, priklausantis Žaliųjų partijai, pavadino sprendimą „nemaloniu, bet neišvengiamu norint mažinti dujų vartojimą“.

Netikėta situacija

Tuo tarpu Austrijos vyriausybė sekmadienį paskelbė atnaujinsianti anglimis kūrenamos elektrinės darbą, atsižvelgdama į energijos trūkumą sumažėjus dujų tiekimui iš Rusijos.

Institucijos bendradarbiaus su pagrindine šalies elektros tiekėja – „Verbund“ grupe, kad pietiniame Melacho mieste esanti elektrinė vėl pradėtų veikti, nurodė vyriausybės kanceliarija.

Europos Komisija (EK) pirmadienį pažymėjo, kad susiklosčius dabartinei padėčiai, „kai kurie esami anglimis pajėgumai gali būti naudojami ilgiau nei iš pradžių tikėtasi“.

„Žinome, kad energijos rūšių derinys ir valstybių narių planai šiek tiek koreguosis, nes atsidūrėme netikėtoje situacijoje“, – spaudos konferencijoje teigė EK atstovas Timas McPhie.

Vokietija, didžiausia Europos ekonomika, stengiasi mažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos importo, reaguodama į agresiją Ukrainoje.

Iki šiol jai pavyko sumažinti iš Rusijos gaunamų gamtinių dujų dalį nuo 55 proc. prieš invaziją iki 35 proc. šiuo metu.

Vyriausybė taip pat įpareigojo užpildyti dujų rezervuarus iki 90 proc. iki metų pabaigos, kad sušvelnintų galimo tiekimo nutraukimo poveikį atėjus žiemai.

Vokietijos vyriausybė, susidedanti iš socialdemokratų, liberalų ir Žaliųjų partijos atstovų, siekia „idealiu atveju“ iki 2030 metų uždaryti visas anglimis kūrenamas jėgaines.

Susitarimas, pasiektas praėjusių metų pabaigoje, paankstino ankstesnės vyriausybės siekį tokias jėgaines uždaryti iki 2038-ųjų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 06 21 10:54
Spausdinti