UnsplashDidžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, neseniai Lietuvoje įsteigęs jūrinės vėjo energetikos bendrovės „Orlen Neptun“ padalinį, dalyvauja Lietuvos paskelbtame pirmajame 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurse – penktadienį prasideda varžymasis dėl teisės vystyti parką. „Orlen“ dalyvavimą jame BNS patvirtino trys tarpusavyje nesusiję šaltiniai.
„Orlen Neptun“ gegužę Lietuvoje įsteigė savo padalinį „Orlen Neptūnas“. Lenkijos įmonės projektų vadovas Krzysztofas Bukowskis BNS tuomet teigė, kad įmonės Lietuvoje steigimas susijęs su „Orlen“ planais plėsti žaliąją gamybą, tačiau neatskleidė, ar koncernas ketina dalyvauti pirmajame aukcione Lietuvoje.
„Orlen“ grupė turi ilgalaikių planų, susijusių su žaliąja gamyba ir už Lenkijos ribų. Dėl to Lietuvoje buvo įkurta bendrovė „Orlen Neptūnas“. Apie visą su tuo susijusią veiklą mes informuosime, kai bus priimti atitinkami įmonės sprendimai“, – komentare BNS gegužę nurodė K. Bukowskis.
Vėliau jis pakartojo, kad žaliosios energijos gamybos plėtra yra viena kertinių „Orlen 2030“ strategijos dalių – įmonė iki 2030 metų nori pasiekti 9 gigavatų (GW) instaliuotą galią ne tik Lenkijoje, bet ir kitose Vidurio ir Rytų Europos rinkose.
Pasak K. Bukowskio, per septynerius metus į žaliosios gamybos plėtrą „Orlen“ ketina investuoti 120 mlrd. zlotų (apie 26,6 mlrd. eurų).
„Orlen Neptun“ savo tinklapyje skelbia planuojanti plėsti jūrinius vėjo parkus Baltijos šalyse, kur šiais metais planuojama surengti pirmuosius vystytojų aukcionus.
Tačiau Latvija ir Estija kol kas atlieka tik parengiamuosius tokių aukcionų darbus – kovo mėnesį skelbta, kad Estijos aplinkosaugos investicijų centras pateikė paraišką leisti Baltijos jūroje, už 10 kilometrų nuo Saremos salos, statyti bendrą su Latvija vėjo jėgainių parką ir įgyvendinti „Elwind“ projektą.
Be to, svarstoma galimybė įrengti vėjo parką Latvijos teritoriniuose vandenyse, tarp Liepojos ir Ventspilio.
„Orlen Neptun I“ ir „Energa Wytwarzanie“ pernai liepą pasirašė ketinimų protokolą su suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatore „Klaipėdos nafta“ bei sutarė kartu prižiūrėti vėjo parkus Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje. Įmonės sutarė iki šių metų vidurio kartu parengti ir įgyvendinti šių parkų naudojimo ir priežiūros strategiją.
„Orlen Neptun I“ generalinė direktorė Anna Lukaszewska-Trzeciakowska tuomet sakė, kad įmonė kartu su „Klaipėdos nafta“ prisidės prie stiprios ir tvarios jūrinio vėjo jėgainių parkų plėtros Lietuvoje.
Anksčiau skelbta, kad „Orlen“ domėjosi būsimu vėjo parko Baltijos jūroje aukcionu su valstybės parama. Jį ketinta skelbti šių metų rugsėjį, tačiau, BNS žiniomis, šie planai gali būti pakeisti, priklausomai nuo pirmojo, dabar vykstančio jūrinio parko be valstybės paramos aukciono.
Pernai spalį skelbta, kad „Orlen“ iki 2026 metų pabaigos pastatys iki 1,2 gigavato galios vėjo parką „Baltic Power Farm“ Baltijos jūroje Lenkijos teritoriniuose vandenyse. Turbinas jam tieks Danijos bendrovė „Vestas“.
Aukciono laimėtojas paaiškės rugsėjį
Pirmojo Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkurso organizatorė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) neskelbia jo dalyvių – gegužės pabaigoje ji pranešė, jog preliminarios 1,8 mlrd. eurų vertės konkurse užsiregistravo du dalyviai, tačiau jų nevardijo.
Praėjusį pirmadienį VERT pranešė, kad abiejų dalyvių kvalifikacija atitiko reikalavimus ir jie galės dalyvauti kitame aukciono etape, kuris prasideda penktadienį.
Apie tai, kad dalyvauja konkurse, anksčiau pranešė valstybės valdoma „Ignitis grupė“ kartu su partnere – viena didžiausių pasaulyje tarptautinių jūros vėjo parkų vystytojų „Ocean Winds“.
Energetikos ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad valstybės lūkestis rengiant vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje aukcionus yra „Ignitis grupės“ sėkmė.
Kai kurie šaltiniai BNS tikino, kad „šis projektas nebus atiduotas niekam kitam, tik „Ignitis grupei“.
Aukcioną laimės dalyvis, nuo liepos 7 dienos 9 val. iki liepos 10 dienos 14 val. pateikęs finansiškai geriausią vystymo mokesčio pasiūlymą ir sumokėjęs jį į valstybės biudžetą. Pradinis pasiūlymas turi būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų – ne mažesne suma turėtų būti didinami ir vėlesni pasiūlymai.
Pasak VERT, potencialus konkurso laimėtojas bus žinomas jau liepos 11 dieną, tačiau vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija dar turės patvirtinti, kad jis atitinka nacionalinio saugumo interesus. Planuojama, kad laimėtojas oficialiai bus paskelbtas rugsėjo pradžioje.
Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką aukcione gali dalyvauti bendrovės, kurių vidutinės paskutinių trejų metų pajamos sieks bent 250 mln. eurų, o nuosavas kapitalas – bent 20 proc. projekto vertės. Konkurse dalyvaujant įmonių konsorciumui vertinamos bendros jų metinės pajamos bei kapitalas.
Be to, konkurso dalyviai turi būti išvystę bent vieną didesnę nei 150 MW galios jūrinę elektrinę arba turėti leidimą joje gaminti elektrą. Vystytojai taip pat turės remti su parko jūrine teritorija besiribojančių savivaldybių bendruomenes, skirti bent 5 mln. eurų aplinkos apsaugai.
Parkas beveik 36 km atstumu nuo kranto ties Palangos kurortu turėtų būti įrengtas iki 2028 metų, o jo generuojama energija užtikrintų iki ketvirtadalio viso Lietuvos poreikio.
