Meniu
Prenumerata

trečiadienis, spalio 5 d.


Pradeda veikti vienas svarbiausių strateginių Lietuvos projektų – dujotiekis į Lenkiją
BNS
BNS Foto
GIPL statybos.

Sekmadienį pradeda veikti vienas svarbiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos strateginių projektų – daugiau nei 500 km ilgio maždaug 500 mln. eurų vertės magistralinis dujotiekis (GIPL) tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį „Twiter“ žinute pasidžiaugė, jog naujuoju dujotiekiu Lietuva dujomis aprūpins ir Lenkiją, kuriai šią savaitę Rusija nutraukė dujų tiekimą vamzdynu.

„Mūsų atsakas į Kremliaus energetinį šantažą – dar didesnė vienybė ir bendradarbiavimas. Lietuva džiaugiasi iš savo SGD terminalo nuo gegužės pradėsianti aprūpinti Lenkiją gamtinėmis dujomis“, – teigė šalies vadovas.

Lenkijos naftos ir dujų įmonė „PGNiG“ gegužę per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą atsigabens pirmąjį SGD krovinį, kuris Lenkiją pasieks naujuoju dujotiekiu.

Energetikos ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad dujotiekis suteiks Lietuvai daugiau lankstumo tiekiant dujas bei reaguojant į kainų pokyčius pasaulio dujų biržose, be to, jis atvers daugiau galimybių Klaipėdos SGD terminalui, o ateityje bus pritaikytas žaliojo vandenilio perdavimui.

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ komunikacijos vadovė Laura Šebekienė BNS patikino, kad dujotiekio startui sekmadienį yra pasiruošta.

Šių metų pradžioje Lietuvoje baigtas tiesti dujotiekis sujungs Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos dujų rinkas su Europos Sąjunga. Bendras jo ilgis yra 508 km, iš kurių Lietuvos teritorijoje nutiesta 165 km, o Lenkijoje – 343 km.

Iki rugsėjo 30 dienos, kai baigsis šie dujų metai, nuolatiniai dujotiekio pajėgumai bus 230 tūkst. kubinių metrų per valandą, arba 2,6 GWh – tai atitinka 2 mlrd. kubinių metrų per metus, arba 22,5 TWh.

GIPL projektą „Amber Grid“ įgyvendino kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatore „Gaz-System“. Plieno vamzdžius dujotiekiui Lietuvoje už 26,4 mln. eurų (be PVM) tiekė Lenkijos bendrovė „Izostal“, o už maždaug 80 mln. eurų jį pastatė bendrovė „Alvora“ kartu su „Šiaulių dujotiekio statyba“.

2015 metų spalį Lietuvai, Lenkijai bei Europos Komisijai pasirašius sutartį dėl GIPL finansavimo, tuometinis Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) vadino tai istoriniu momentu – pasak jo, tai reiškė Baltijos šalių energetinės izoliacijos ir priklausomybę nuo vienintelio tiekėjo pabaigą, o ES investicijos į projektą, jo teigimu, buvo didžiausios tokios investicijos ES istorijoje.

Tuometinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad tai buvo lemtingas žingsnis kuriant energetinę ES sąjungą.

Pagal 2015 metais „Amber Grid“ ir „Gaz-System“ su ES Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra (INEA) pasirašytą sutartį, kuri 2017-ųjų pradžioje pakoreguota, projektui skirta iki 295 mln. eurų ES paramos, iš jų Lietuvai – statybos darbams 55 mln. eurų, o Lenkijai – 240 mln. eurų.

Oficiali dujotiekio atidarymo ceremonija vyks gegužės 5 dieną.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 05 01 08:09
Spausdinti