Dainius Labutis/ELTAIšsamų tyrimą atlikusi Generalinė prokuratūra atsisakė ginti viešąjį interesą dėl bendrovei Energijos skirstymo operatorius (ESO) gyventojų ir verslo permokėtų beveik 160 mln. eurų ir jų sugrąžinimo, ketvirtadienį pranešė prokuratūra.
Pasak jos, tyrimo metu nustatyta, kad pagal Lietuvos įstatymus ESO skirstymo paslaugų kainodarą išimtinai reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras padarė išvadą, kad Valstybės kontrolės audito ataskaitoje nurodyti metodikos trūkumai buvo pašalinti, taip pat pakoreguotas permokų vartotojams grąžinimo grafikas, daugiau teisės aktų pažeidimų nenustatyta, todėl nėra teisinio pagrindo kreiptis į teismą ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones.
Pernai spalio pabaigoje pranešta, kad prokuratūra vertins kontrolierių audito išvadas, jog vartotojai ESO 2018–2021 metais permokėjo 160,2 mln. eurų, o šias lėšas vartotojams įmonė planuoja grąžinti per 15 metų.
Valstybės kontrolė atlikusi auditą bei remdamasi VERT konstatavo, jog 2018–2021 metais vienas vartotojas už skirstymo paslaugas sumokėjo vidutiniškai 88,8 euro daugiau nei turėjo, o 96 proc. permokos (153,8 mln. eurų) bus pradėta grąžinti po dešimtmečio ir visiškai būtų grąžinta iki 2036-ųjų.
Savo ruožtu VERT skaičiuoja, jog vien buitiniai vartotojai vidutiniškai per šį laiką permokėjo vidutiniškai 30 eurų.
Pagal sausį VERT patvirtintą grafiką 57,1 mln. eurų ESO skola buitiniams vartotojams, pradedant nuo balandžio, bus grąžinta per dvejus metus ir 3 mėnesius – iki 2026 metų vidurio, o 100,6 mln. eurų skola įmonėms – per 7 metus ir 9 mėnesius – iki 2031 metų pabaigos.
Skola vartotojams bus grąžinama mažinant ESO skirstymo tarifą, kuris yra galutinės elektros kainos sudedamoji dalis. Dėl to nuo balandžio keisis ir paprastai du kartus per metus nustatoma visuomeninė elektros kaina.
Vartotojų permoka nustatyta skaičiuojant 2018–2021 metų investicijų kainas, pritaikius 2021 metais atnaujintą LRAIC (Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų) modelį. Vis dėlto ESO tai laiko reguliaciniu skirtumu, susidariusiu atgaline data pritaikius metodinius pakeitimus. Tuo metu, pasak VERT pirmininko Renato Pociaus, 160 mln. eurų permoka ESO susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų ir neturi nieko bendra su pakeista metodika.
