Meniu
Prenumerata

penktadienis, kovo 1 d.


ŽALIOJI ENERGETIKA
Rinkos dalyviai abejoja, ar Lietuva 2028-aisiais turės du vėjo parkus jūroje
BNS
Freepik
Jūrinis vėjo parkas (asociatyvi nuotr.).

Valstybės institucijoms šiemet ketinant skelbti du 700 megavatų (MW) galios jūrinių vėjo parkų aukcionus, atsinaujinančių energijos išteklių rinkos dalyviai abejoja, jog iki 2028 metų bus įgyvendintas Vyriausybės lūkestis Baltijos jūroje pastatyti abu parkus.

Pasak jų, tokias galimybes komplikuoja augantys tokių jėgainių statybų mastai bei kartu didėjanti jų komponentų paklausa, ribota jų gamyba, taip pat su tiekimo grandinėmis susiję iššūkiai.

Pirmąjį jūrinio vėjo parko, kuris būtų statomas be valstybės pagalbos, vystytojo konkursą ketinama skelbti kovo 30 dieną – trečiadienį Vyriausybė turėtų priimti nutarimus, susijusius su parko vieta bei reikalavimais aukciono dalyviams.

Vis dėlto kai kurių šiais projektais besidominčių investuotojų atstovai sako esantys nustebinti konkursų eiliškumu, o pirmojo konkurso sąlygos bei terminai gali atbaidyti dalį potencialių dalyvių.

Kol kas apie dalyvavimą pirmajame aukcione viešai paskelbė tik „Ignitis grupė“. Kilus diskusijoms apie galimą valstybės valdomos bendrovės pranašumą aukcionuose, BNS kalbinti rinkos dalyviai pripažįsta, jog „Ignitis grupė“ yra geriau susipažinusi su šalies energetikos rinka, jos teisine baze, gali daryti poveikį jos formavimui, taip pat šalyje turi garantuotą elektros pardavimo rinką, dėl to pirmajame konkurse gali pateikti didesnį pasiūlymą.

Kai kurie rinkos dalyviai nuogąstauja, kad be valstybės pagalbos numatomo plėtoti jūrinio vėjo parko vystytojai gali patirti problemų dėl to, kad iki šiol neratifikuota jūros siena su Latvija.

Nustebino konkursų eiliškumas

Energetikos ministerija vasarį pranešė apie ketinimą kovo 30 dieną skelbti pirmąjį 700 MW galios jūrinio vėjo parko, kuris būtų vystomas be valstybės pagalbos, konkursą.

Už konkurso organizavimą atsakinga Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) BNS teigė, kad jo laimėtojas turėtų būti paskelbtas rugsėjo pradžioje – maždaug tuo metu, kai numatoma skelbti antrojo – su valstybės parama planuojamo statyti parko – vystytojo aukcioną.

Iki šiol institucijos viešai daugiausia komunikavo būtent apie pastarąjį aukcioną. Jam būtinus sprendimus Vyriausybė priėmė dar 2020 metų vasarą. Tuo metu be valstybės pagalbos turinčiam iškilti vėjo parkui reikalingų pataisų paketą Seimas priėmė tik praėjusių metų gruodį.

Dalis investuotojų teigė buvę nustebinti šalies institucijų sprendimo pirmiau surengti parko be valstybės paramos vystytojo konkursą.

„Tų klausimų yra nemažai. Kodėl iš esmės buvo pakeistas tas niuansas, kad tas (be valstybės paramos – BNS) aukcionas dabar yra atkeltas į priekį, o ne daromas iškart po pirmo aukciono, kai bent jau PAV (poveikio aplinkai vertinimo – BNS) faktas būtų užfiksuotas, būtų jau viešai patvirtinti kažkokie vėjo matavimo, geologiniai duomenys, pats koridoriaus sužymėjimas ir būtų galimybės tiesti kabelį patvirtinimas“, – BNS teigė bendrovės „Green Genius“ Vėjo ir žaliojo vandeninio verslo linijos vadovas Darius Biekša.

„Ši Vyriausybė keletą pirmų metų ir deklaravo, kad tas antrasis aukcionas (be valstybės paramos – BNS) bus po pirmojo ir dabar šita žinia yra pakankamai netikėta visai rinkai“, – kalbėjo ekspertas.

„Green Genius“ planuoja dalyvauti aukcione rudenį – tai ji ketina daryti kartu su didžiausia privačia Lenkijos energetikos bendrove „Polenergia“. Tuo metu dėl dalyvavimo kovo 30 dienos aukcione įmonė dar svarsto.

Ketinimai pirmiau skelbti parko vystymo be valstybės paramos konkursą nustebino ir kitus rinkos dalyvius.

„Bent jau pačioje pradžioje buvo minimi kiti deadline'ai. Dėl tos antros teritorijos buvo ta mintis, bent jau kaip aš supratau iš posėdžių Seime ir komitetuose, nors nebuvo paskelbta oficiali data, bet pirmas aukcionas turėjo būti tas, kuris eina su valstybės pagalba. Tai šiek tiek esame nustebę, kad fokusas buvo į tą rudens aukcioną“, – BNS teigė vienos užsienio energetikos kompanijos atstovas, nenorėjęs viešai skelbti pavardės.

„Ignitis grupės“ antrinės įmonės „Ignitis renewables“ vadovas Thierry'is Aelensas (Tieris Eiliensas) taip pat mano, jog sprendimas pirmiau skelbti parko be valstybės paramos aukcioną daugeliui rinkos dalyvių turėjo būti netikėtas.

Vis dėlto jis mano, kad sprendimą dėl tokio aukcionų eiliškumo galėjo lemti jų nugalėtojų laukiančios skirtingos sąlygos bei nevienodas būsimų parkų teritorijų išvystymas.

„Mano nuomone, (konkursų – BNS) seką nulėmė atlikta analizė, kad statyboms neišvystytoje teritorijoje reikės šiek tiek daugiau laiko nei iš anksto išvystytoje. Kadangi konkursų tvarkaraštis, atrodo, yra pagrindinis Vyriausybės rūpestis, dabar aš suprantu sprendimą“, – BNS sakė Th. Aelensas.

„Taigi, čia yra tam tikra logika, kad tai turi vykti greitai, todėl vystytojas, kuris laimės pirmąjį konkursą, turės atlikti darbus, kuriuos valstybė jau padarė – štai kodėl svarbu tai padaryti kiek įmanoma greičiau“, – pridūrė jis.

Pirmąjį aukcioną laimėjęs vystytojas, skirtingai nei antrojo su valstybės pagalba planuojamo vystyti parko atveju, turės pats atlikti teritorijos jūroje tyrimus ir kitus infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingus veiksmus, taip pat savarankiškai parengti poveikio aplinkai vertinimą.

Be to, jį laimėtų dalyvis, pateikęs finansiškai geriausią pasiūlymą ir sumokėjęs vystymo mokestį į valstybės biudžetą. Pradinis pasiūlymas turėtų būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų. Tuo metu rudenį numatomo skelbti konkurso dalyviai galės prašyti valstybės finansinio skatinimo.

Dalyvius gali atbaidyti konkurso terminai

Tiek energetikos ministras Dainius Kreivys, tiek viceministrė Daiva Garbaliauskaitė anksčiau teigė, jog Lietuvoje planuojami vystyti jūros vėjo parkai jau sulaukė nemažai tiek šalies, tiek užsienio kompanijų susidomėjimo.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Linas Sabaliauskas BNS patvirtino, kad rinkos dalyviai susidomėję kovo 30 dieną planuojamu skelbti pirmuoju konkursu, tačiau galimų dalyvių jis neatskleidė.

„Mes turime (žinių – BNS), bet asociacijoje yra sutarimas, kad asociacija to neskelbia, nes būtų pažeidžiamas konfidencialumas ir visi žinotų, kokie kandidatai. Mes norime to išvengti, kad būtų geresnė konkurencija ir geresnė kaina“, – BNS sakė L. Sabaliauskas.

Apie dalyvavimą kovo 30 dieną planuojamame skelbti aukcione viešai kol kas paskelbė tik „Ignitis grupė“.

Be jos bei „Green Genius“, anksčiau aukcionu su valstybės parama taip pat domėjosi Lenkijos „Orlen“ ir „Orlen Lietuva“, Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“, „Achemos grupė“, Vokietijos RWE kompanija „RWE Renewables“, Nyderlandų įmonė „Van Oord“ ir jos iš dalies valdomas Estijos vėjo parko jūroje vystytojas „Saare Wind Energy“.

2021 metais Energetikos ministerija skelbė, jog jūros vėjo parku taip pat domisi Prancūzijos kompanija „TotalEnergies Renewables“, Kanados „Northland Power“ ir kitų šalių vystytojai.

Lietuvos jūrinio klasterio vadovas Andrius Sutnikas kaip galimą dalyvį įvardijo ir Norvegijos bendrovę „Aker“.

Vis dėlto LVEA direktorius L. Sabaliauskas neslėpė, jog kovo 30 dienos konkurso sąlygos bei terminai gali atbaidyti dalį potencialių jo dalyvių: „Tą aš galiu pasakyti šimtu procentų“.

Vienas rinkos dalyvių įvardytų trūkumų – 60 dienų aukciono dalyvių registracijos ir dokumentų pateikimo terminas, kurio gali nepakakti užsienio kompanijoms.

„Kadangi dažniausiai konsorciumai, kurie dalyvauja tokiuose konkursuose, yra iš kelių jurisdikcijų, tai jiems surinkti visus dokumentus, juos apostilizuoti užtrunka laiko. Dabar, kai dokumentų teikimui numatyti du mėnesiai, tai yra ribinis terminas, kur dėl techninių dalykų galima nesugebėti pateikti dokumentų“, – BNS teigė „Green Genius“ atstovas D. Biekša.

„Jeigu užsienio investuotojas dalyvauja, tai jis turi savo valstybinėje institucijoje gauti reikiamus dokumentus, juos išversti ir sudalyvauti. Tai techniškai įmanoma, bet kiekvienas narys spręs savaip“, – sakė LVEA direktorius L. Sabaliauskas.

Pasak jo, papildomų sunkumų kelia ir tai, jog likus mažiau nei kelioms savaitėms iki konkurso pradžios dar nepriimti Vyriausybės nutarimai – tai numatyta padaryti trečiadienį.

„Mes kalbame apie pakankamai dideles organizacijas, kurių teisininkai sako taip – okay, yra kažkas parengta, mes jau dabar turėtume išsiimti dokumentus iš mokesčių inspekcijos ir kitų institucijų, bet ar kažkas nepasikeis? (...) Tuomet jie sako – okay, mes šitą žinome, indikacijos yra, bet užsakinėsime dokumentus tada, kai tas reikalavimas bus patvirtintas. O jeigu jis nepatvirtintas – laukiame. Ir visi laukia“, – kalbėjo L. Sabaliauskas.

„Iki šiol neparengta konkurso organizavimo tvarka, ir tie megavatai, kurie dabar tvirtinami Vyriausybės nutarimu, jie irgi nepatvirtinti. Tai gaunasi, kad dalyviai negali susipažinti su reikalavimais ir dabar, jeigu (aukcionas prasidės – BNS) kovo 30 dieną, tai keistai atrodo, kad tvarkos ir konkurso sąlygos patvirtinami tą patį mėnesį, kai organizuojamas konkursas“, – kalbėjo LVEA vadovas.

Pasak jo, rinkos dalyviams klausimų kelia ir Vyriausybės nutarimo projektas dėl parko be valstybės paramos vietos – jame nurodyta 700 MW didžiausia ir 580 MW mažiausia leistina generuoti galia. Tuo metu parko su valstybės parama atveju tiek didžiausia, tiek mažiausia leistina generuoti galia yra 700 MW.

„Ir dabar visi klausia asociacijos – kas čia? Kur pirmame yra 700 megavatų ir viskas, o čia atsirado 700 ir 500“, – teigė L. Sabaliauskas.

Gali atsinaujinti nesutarimai su Latvija dėl jūros sienos

Pirmojo vėjo parko, kurio aukcionas bus skelbiamas kovo 30 dieną, šiaurinė riba eina lygiagrečiai Lietuvos ir Latvijos jūros sienos – sutartis dėl jos nustatymo pasirašyta 1999 metų vasarą, tačiau jos iki šiol nėra ratifikavusi Latvija.

Pasak rinkos dalyvių, tai dar viena kliūtis, su kuria rengdami ir derindami dokumentus gali susidurti parko vystytojai.

„Jeigu latviai pasakys, kad jūsų planuojamas parkas yra pakankamai arti mūsų sienos, o ten problema yra naftos telkiniai išžvalgyti, tai galės sakyti, kad mes nesutinkame, kad čia tokia ūkinė veikla būtų daroma, nes mes manome, kad yra pažeidžiami mūsų interesai“, – svarstė L. Sabaliauskas.

„Green Genius“ atstovas D. Biekša neatmeta, kad latviai gali būti suinteresuoti stabdyti vieno iš vėjo parkų statybas.

„Latvijoje taip pat yra planuojami jūriniai vėjo parkai ir jeigu ten projektai nėra tokie pažengę, tai turbūt jų interesas bus, kiek įmanoma, stabdyti šitą projektą grynai apsaugant arba dalinai sustabdant, kad jiems liktų rinkos dalis, kam parduoti elektrą, kad nebūtų pirmas užbėgęs – tai yra konkurenciniai klausimai“, – svarstė D. Biekša.

„Ignitis renewables“ vadovas Th. Aelensas sutinka, kad Latvija gali kelti tam tikrus klausimus – pasak jo, tai leidžia ir Europos Sąjungos teisė. Vis dėlto jis teigė nemanantis, kad energetine nepriklausomybe suinteresuota Latvija trukdytų savo kaimynei įgyvendinti projektus jūroje.

„Manau, kad latviai, estai ir lietuviai žino energetinės nepriklausomybės kainą, ir mes visi kovojame tame pačiame mūšyje. Šiuo metu kovoja ne Lietuva prieš Latviją ar Latvija prieš Estiją – visos Baltijos šalys kovoja dėl energetinės nepriklausomybės. Aš būčiau labai nustebęs, jei Latvija keltų problemų Lietuvai, tačiau Latvija gali užduoti klausimus – tai jų teisė“, – teigė Th. Aelensas.

„Kita vertus, jeigu pasižiūrėsime į jų specialų jūrinį planą, latviai yra suplanavę savo vėjo jėgaines tiesiog kitoje sienos (su Lietuva – BNS) pusėje. Taigi, siena neratifikuota, tačiau Latvija savo jūriniame plane ją pripažįsta“, – pridūrė jis.

Latvijos aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministras Arturas Tomas Plešas pernai gegužę Klaipėdoje teigė, kad Latvija neprieštarauja parko statybai netoli jos sienos Baltijos jūroje. Anot jo, projektas labai svarbus visoms Baltijos šalims, nes tokie parkai joms padėtų kuo greičiau atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos išteklių.

Galimybėmis užbaigti parkus 2028-ais abejojama

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme skelbiama, kad vėjo parko jūroje be valstybės paramos konkurso nugalėtojas leidimą statybai turės gauti per trejus, o leidimą gaminti elektrą – per šešerius metus.

Pasak BNS pašnekovų, atsižvelgiant į tai, kad didžiąją dalį plėtrai ir statybai reikalingų veiksmų vystytojas šiuo atveju turės atlikti pats, gali kilti problemų laikantis terminų.

„Per trejus metus ne tik PAV, o dar techninis projektas, gręžiniai jūroje ir visi kiti planavimo dokumentai. Teoriškai, jeigu viskas gerai sekasi, tai galima padaryti, bet pasaulinė praktika rodo, kad niekada to nepasiseka padaryti per trejus metus“, – teigė L. Sabaliauskas.

„Tai yra pakankamai įtemptas laikas netgi sausumos vėjui, kas yra daug paprastesnis procesas, technologinių sprendinių ir biurokratinių procedūrų apimtimi. Todėl šioje vietoje tikrai yra labai daug iššūkių ir labai paprastas klausimas – jeigu dėl objektyvių priežasčių kažkas užtruktų, mes nežinome, ar būtų galima tikėtis trejų metų termino (gauti statybos leidimą – BNS) pratęsimo, ar iškart įsijungia baudos ir panašiai“, – kalbėjo D. Biekša.

Dėl to, pasak LVEA vadovo L. Sabaliausko, vystytojui, kuris laimės parko su valstybės pagalba konkursą, bus paprasčiau, nes didžiąją dalį statybai reikalingų veiksmų bus atlikusi valstybė.

„Paprasčiau, nes tu žinai sąlygas, kuriomis gali įvykdyti ir įgyvendinti savo projektą. Laimėjęs konkursą iškart daraisi geologinius gręžinius ir visus kitus dalykus, kad pasirengtum techninį projektą ir pasirenki įrengimus. Taip faktiškai sutaupai dvejus metus“, – sakė L. Sabaliauskas.

Tuo metu iššūkių dėl komponentų gamybos ir tiekimo grandinių, pasak rinkos dalyvių, pajus abiejų parkų vystytojai.

Pasak L. Sabaliausko, komponentų tiekimas trunka apie dvejus su puse metų, turbinas visame pasaulyje gamina tik trys kompanijos – „Siemens“, „Vestas“ ir „General Electric“. Tuo metu didžioji dalis menčių gaminama Kinijoje, o bokštų – Kinijoje bei Turkijoje.

„Kadangi ažiotažas Europoje ir pasaulyje labai didelis, tiekimas gali būti ir ilgesnis, o tų gamintojų yra nedaug. Visa tai sudedant, dalyviai darys prielaidas, ką jiems daryti – ar dalyvauti (aukcionuose – BNS), ar ne, ar siūlyti didesnę kainą, ar mažesnę. Neaiškumų ir neapibrėžtumų, kurie gali sąlygoti neįvykdytą projektą, yra labai daug“, – teigė L. Sabaliauskas.

„Jeigu dvi (vėjo turbinų – BNS) kompanijos bus išpardavusios visą savo gamybą 2025 metams, tai tiekimas įvyks tik 2026 metais. O dar reikia jį sumontuoti ir pastatyti. Ne tai, kad užsisakiau ir rytoj bus, o čia dar reikia konkuruoti ir dėl užsakymo, ir neretai turi permokėti, kad jį gautum anksčiau“, – pridūrė jis.

Kai kurių pašnekovų nuomone, apsirūpinimą komponentais gali apsunkinti ir palyginti su kitais mažesnis jūros vėjo projektų Lietuvoje mastas.

„Tas (Lietuvoje vystomas – BNS) parkas bendra apimtimi Europos mastu yra mažas. Jis nebus kažkoks prioritetinis tiekimo grandinėje. Turbinų dabar reikia visiems, žinote situaciją energetikos rinkoje. Todėl, matyt, turės būti skiriamas kažkoks prioritetas vieniems ar kitiems projektams – visiems neužteks“, – teigė Lietuvos jūrinio klasterio vadovas A. Sutnikas.

„Ignitis renewables“ vadovas Th. Aelensas pažymi, jog dėl ekonominės situacijos taip pat išaugs ir projektų kaina.

„Kad (projektų – BNS) kaina tikriausiai bus didesnė nei tikėjosi Vyriausybė prieš dvejus metus, kai jie pradėjo procesą, tai neišvengiama – taip ir bus. Atsižvelgiant į kontekstą, tai galioja viskam“, – teigė Th. Aelensas.

„Kad tiekimo grandinė bus komplikuota – irgi taip. Dabar mes ne vieninteliai statome jūrinius vėjo parkus. Lietuva planuoja šiuos du projektus, bet Latvija, Estija ir Lenkija taip pat apie tai galvoja. Tai yra protingo tiekimo grandinės valdymo klausimas. Jeigu koks nors tiekėjas buvo pasirinktas arba atidarė gamyklą Lenkijoje, tuomet būtų didesni šansai, kad jie teigiamai atsakytų į mūsų užklausas“, – kalbėjo jis.

Rinkos dalyviai sutaria – dėl visų šių iššūkių įgyvendinti Vyriausybės lūkestį pastatyti abu jūros vėjo parkus iki 2028 metų bus sudėtinga arba neįmanoma.

„Jeigu viskas idealiai, tai (lūkestį įgyvendinti – BNS) realu. Jeigu kažkurioje stadijoje bus strigimų, tai nerealu. Ir įrengimų tiekimo laikas pailgėjo, ir įrengimai pabrango, ir geopolitinė situacija truputį apmažino investuotojų susidomėjimą ir jie yra atsargesni“, – sakė L. Sabaliauskas.

„Green Genius“ atstovas D. Biekša mano, kad 2028 metais būtų realu pastatyti nebent parką su valstybės parama, nes jo vystytojui nereikės rūpintis procedūromis.

„Dabar matome, kad yra pertemptos linijos. Nors visi įrangos tiekėjai drąsina, kad jie didins gamybos pajėgumus, bet jie plečiasi ne taip greitai, juo labiau, kad papildomų projektų apimtys auga neproporcingai greitai“, – sakė D. Biekša.

Pasak Th. Aelenso, parkas su parama gali būti pastatytas 2029 metais, o be paramos – 2030 metais.

„Būkime realistais. Yra lūkesčiai ir yra realybė. Jeigu viskas vyktų tobulai, tai būtų įmanoma (pastatyti parkus 2028 metais – BNS), tačiau mes jau dabar dar prasidedant konkursui žinome, kad kalbant apie kai kuriuos komponentus, tiekimo grandinę, kainas, situacija yra sudėtingesnė nei buvo prieš pusantrų ar dvejus metus“, – sakė „Ignitis renewables“ vadovas.

Rinkos dalyviai mato „Ignitis grupės“ pranašumų

Energetikos ministras D. Kreivys sausį pareiškė, kad „Ignitis grupės“ sėkmė vėjo parkų Baltijos jūroje aukcionuose turėtų būti valstybės lūkestis.

Finansų ministerija valdo 74,99 proc. „Ignitis grupės“ akcijų, o smulkieji akcininkai – 25,01 proc.

Pernai lapkričio pabaigoje LRT tyrimų skyrius skelbė, kad „Ignitis grupės“ akcijų turi ir su D. Kreiviu susijusi bendrovė „Norteo“, kurią kontroliuojančios bendrovės „Catus“ 40 proc. akcijų turi energetikos ministras. BNS kol kas nepavyko patikslinti dabartinių šių įmonių sąsajų su „Ignitis grupe“.

Atsinaujinančių energijos išteklių rinkoje taip pat diskutuojama, ar „Ignitis grupė“, palyginti su kitais potencialiais investuotojais, aukcionuose neturės geresnių sąlygų.

LVEA vadovas L. Sabaliauskas sutinka, kad „Ignitis grupės“ pranašumas – geresnis Lietuvos energetikos rinkos bei jos teisinės bazės išmanymas.

„Bet jeigu čia būtų Latvijoje (aukcionas – BNS), tai latvių kompanijos būtų pranašesnės. O su antru parku (planuojamu vystyti be valstybės paramos – BNS), tai „Ignitis“ tikriausiai turi pranašumą, nes jam nereikia versti savo dokumentų į lietuvių kalbą – jie iš karto gauna lietuviškus dokumentus. Konkursas sudėliotas pagal lietuviškų institucijų darbo grafiką“, – teigė L. Sabaliauskas.

„Sakyčiau, kad čia pagrindinis „Igničio“ pranašumas, kad jie žino šitą sistemą ir kaip valstybinė įmonė gali vienaip ar kitaip ją įtakoti. O konkurentai dažniausiai yra užsienio kompanijos ir jie skaito įstatymus bei teisės aktus juodu ant balto taip, kaip parašyta“, – pridūrė jis.

„Visi supranta, kad jeigu yra labai daug neapibrėžties konkurse, tikėtina, kad jame dalyvaus įmonės, kurios turi kažkokią lobistinę galią, kad jeigu kas juos prispaudžia dėl rinkų, dėl terminų, jie gebės ateityje pakeisti tam tikrus teisės aktus ir išvairuoti situaciją naudingai. Tai visi tarptautiniai (vystytojai – BNS) supranta, kad jie to neturi, (...) tai čia lieka valstybinės įmonės“, – BNS teigė nenorėjęs pavardės viešinti energetikos kompanijos atstovas.

„Ignitis grupės“ pranašumą prieš užsienio kompanijas pripažįsta ir jos atstovas Th. Aelensas.

„Nemanau, kad mes esame favoritai, bet manau, kad mes geriau pažįstame rinką. Mes taip pat geriau žinome žmones, kurie perka elektrą Lietuvoje. Jei pažvelgtume į visiems žinomus didžiuosius Lietuvos vartotojus – „Maximą“, „Lidl“, „Orlen“, „Achemą“ – manau, kad „Ignitis“ juos gali pažinti geriau nei užsienio kompanijos. Taip yra ne dėl to, kad mes turime geresnes sąlygas – tiesiog mes turbūt geriau esame susipažinę su šalimi“, – svarstė Th. Aelensas.

„Manau, kad būti vietiniu visada yra privalumas. Taip, mes turime pranašumą žinojime. Tai automatiškai mūsų nepaverčia nugalėtojais, bet tai leidžia mums teigti, kad iš dviejų konkursų mes turėtume laimėti bent vieną“, – pridūrė jis.

„Ignitis grupės“ atstovas taip pat mano, kad įmonė lengviau nei užsienio investuotojai galėtų išspręsti jūrinės sienos su Latvija klausimus ar susitarti su vietos savivalda bei bendruomenėmis.

„Ignitis“ yra vienas iš gerų investuotojų Latvijoje. Tai irgi gali būti pranašumas, tariantis su Latvijos vyriausybe mes galėtume būti geresnėje pozicijoje nei vokiečių ar anglų kompanijos“, – svarstė Th. Aelensas.

„Manau, kad susitarti su Klaipėdos uostu, Klaipėdos meru ir valdžia, susitarti dėl poveikio aplinkai su Palangos ir Šventosios gyventojais mums gali būti šiek tiek lengviau“, – pridūrė jis.

Kai kurie rinkos dalyviai įžvelgia ir dar vieną „Igničio“ pranašumą – Lietuvoje garantuotą pardavimo rinką, dėl ko įmonė aukciono metu gali rizikuoti teikti didesnį pasiūlymą nei kiti jo dalyviai.

„Visi didieji (vystytojai – BNS) labai norėtų, kad jie galėtų ateiti investuoti kiek įmanoma efektyviau, pritraukti pigesnį kapitalą, bet būtų garantuoti dėl vadinamojo offtake'o (pardavimo – BNS). Dabar pirmas (aukcionas – BNS) yra, kai offtake'as nėra garantuotas – tai reiškia, kad pranašumą turi tie dalyviai, kurie turi savo pardavimo kanalus, o tai yra „Ignitis“, „Enefit“ ir visi kiti, kurie dabar parduoda elektros energiją. Kitaip tariant, per savo pardavimo kanalus tą elektrą parduoti ir kažkaip užsihedginti (apsidrausti – BNS) ateities pajamas į parką“, – BNS teigė vienas rinkos dalyvių.

Abu Baltijos jūroje iki 2028 metų planuojami pastatyti 700 MW galios jūriniai vėjo parkai kartu turėtų užtikrinti iki pusės Lietuvos elektros energijos poreikio.

2023 03 15 10:01
Spausdinti