UnsplashElektros biržos „Nord Pool“ Baltijos šalių zonoje trečiadienį rekordiškai išaugus kainai, rinkos dalyviai pritaria idėjai aiškintis biržos kainų nustatymo algoritmą. Anot jų, situacijai nesikeičiant rekordiškai aukštos kainos gali tapti įprastos jau šią žiemą.
Nepriklausomas rinkos ekspertas sako, kad nebūtina keisti prekybos tvarkos, o reikia išsiaiškinti, ar tikrai buvo užkirstas kelias pigesnę elektrą siūliusiems tiekėjams, jeigu tokių buvo.
Trečiadienį 18–19 val. visose Baltijos šalyse elektra biržoje kainuos 4 tūkst. eurų už megavatvalandę (MWh), kai kitose šalyse jos kaina yra kur kas mažesnė: Norvegijoje – 304,95 euro, Suomijoje – 299,58 euro, Danijoje – 747,93 euro, Austrijoje – 676,04 euro.
Trečiadienį 14-15 val. Baltijos šalyse nustatyta kaina yra 1,5 tūkst. eurų – taip pat gerokai didesnė nei kitur.
Trūksta logikos
Estijos valstybinio energetikos koncerno „Eesti energia“ Lietuvoje veikiančios elektros ir dujų tiekėjos „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna mano, kad reikėtų iš dalies koreguoti biržos tvarką, kuri kainą nustato pagal ribinę aukščiausią kainą, ignoruojant kitus, pigesnius pajėgumus.
„Nėra visiškai sąžininga, kad nors 99 proc. tą valandą pajėgumų buvo iš atsinaujinančių išteklių už gerokai mažesnę kainą ir kurie (gamintojai – BNS) būtų sutikę tą kiekį pagaminti, bet kainą nustatė lankstų pajėgumą turintis dalyvis. Rinkai ir vartotojams būtų naudingiau, jeigu kiekvienas dalyvis gautų savo pasiūlyto statymo kainą tai valandai, tam kiekiui“, – trečiadienį BNS sakė V. Koryzna.
Tai yra vadinamasis paradoksalus atmetimas: biržos taikomas algoritmas, kuris net ir mažesnės kainos pasiūlymus atmeta, jei jų apimtis neatitinka poreikio, dėl to rekordinę kainą formuoja nedideli, tačiau labai brangūs gamybos pajėgumai, teigia „Ignitis grupė“
„Dėl jų net ženkliai pigesnę elektros energijos gamybą siūlantys įrenginiai nelaimi aukcionų ir neturi galimybės gaminti elektros energijos, taip sumažinant didmeninę kainą“, – rašoma grupės pranešime.
Pigesnių pasiūlymų atmetimą nelogišku vadina ir „Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga.
„Jeigu taip yra, tai tikrai atrodo nelogiška, nes pati logika biržos yra pradėti nuo pigiausio pasiūlymo, jo nelikus – eiti prie brangesnio ir taip toliau, kol patenkinama visa paklausa, negaliu paaiškinti, kodėl pigesni pasiūlymai atmetami. Natūralu, kad tokiomis aplinkybėmis tiek visuomenė, politikai ir rinkos dalyviai nori išsiaiškinti, ar tikrai viskas yra taip, kaip buvo sutarta, arba kaip buvo įsivaizduojama“, – BNS sakė M. Giga.
Rekordiškai aukštos kainos priežasčių – daug
„Enefit“ vadovas V. Koryzna sako, kad 4 tūkst. eurų už MWh kainą nulėmė vienas biržos principų – užtikrinti konkrečiu metu trūkstamą energijos kiekį, šį kriterijų jis vadina teisingu.
„Vertinant pagal konkrečią valandą rinkoje reikiamą kiekį, tiekimą laimi tiekėjas, kuris pasiūlo tiksliai trūkstamą kiekį, turi lankstų gamybos pajėgumą. Būtent taip ir atsitiko šiuo atveju, kai Lietuvoje trūko 0,97 megavatvalandės, o Baltijos šalyse – 2,14 MWh. Visi kiti pajėgumai, kurie siūlė mažesnes kainas, bet netikslų norimą kiekį, nelaimėjo, nes būtų sistemos disbalansas. Su kiekio principu, manau, viskas yra tvarkoje“, – sakė „Enefit“ vadovas.
„Elektrum Lietuvos“ vadovo M. Gigos teigimu, būtino kiekio užtikrinimas yra esminis prekybos biržoje principas.
„Esminis biržos algoritmo dalykas – kad būtų elektros. Ar mes galėtume tikėtis, kad nelieka elektros prekybos biržoje trumpuoju ar ilguoju laikotarpiu, matyt, tai sunkiai tikėtina. Todėl visa Europa nuėjo tuo keliu, į anoniminę prekybą biržoje“, – sakė M. Giga.
Energetikos eksperto Vidmanto Jankausko manymu, gerokai aukštesnę kainą regione galėjo lemti daug priežasčių, tarp kurių – linijų remontas ar dėl sausros Europoje sumažinta galia.
„Taip gali atsitikti, būna momentinių šuolių visur, čia nieko keista – gali būti kažkur elektros linijos remontuojamos, elektrinės išjungtos, dabar galios daug kur sumažintos, nes sausra baisiausia Europoje, daug gali būti priežasčių“, – BNS sakė V. Jankauskas.
M. Gigos manymu, be šių priežasčių, aukštesnę kainą Baltijos šalyse galėjo lemti ir nuolatinis energijos trūkumas regione.
„Baltijos šalių rinka yra unikali tuo, kad esame smarkiai deficitinis regionas“, – teigė M. Giga.
Siūlo dėl algoritmo išsiaiškinti nedelsiant
V. Koryznos teigimu, viešas diskusijas dėl prekybos biržoje principų būtina pradėti dabar, nes artėjant žiemai gali vis dažniau kartotis neįprastai aukštos kainos, nulemtas išaugusio elektros poreikio Skandinavijos šalyse.
„Metams artėjant į pabaigą ši situacija gali kartotis ir tapti gana įprasta, kone kasdienė, jeigu mes turėsime greitą ir šaltą žiemos startą, turėsime panašią situaciją ir Skandinavijos šalyse, tai ten gal jau dabar prasideda dirbtinis noras riboti tiekimą į Baltijos šalis, nes jiems patiems elektros trūks, tai kodėl jie turėtų eksportuoti elektrą mažesne kaina į aukštesnės kainos zonos šalis? – svarstė rinkos dalyvis.
„Tokiu atveju mes liktume be Švedijos ir Suomijos, jungtis su Lenkija yra per maža, ji neišgelbėtų, Baltijos šalys liktų vienos su savo gamyba. Kaip elgtis tokiu atveju? Ko gero, dabar geriausias laikas diskusijoms, pagalvoti, ar tas valandinis algoritmas veikia teisingu principu“, – BNS sakė V. Koryzna.
Anot jo, „Enefit“ dėl algoritmo principų su „Nord Pool“ tiesiogiai nekalbėjo, dėl aukcionų su organizatoriais diskutuoja „Eesti energia“.
„Ignitis grupė“ teigia, kad dėl paradoksalaus pasiūlymų atmetimo ne kartą kreipėsi į biržą ir klausė, ar pigesnių pasiūlymų atmetimas nebuvo klaida, tačiau iki šiol buvo atsakoma, kad algoritmas veikia teisingai.
„Ignitis grupė“ pranešė, kad „Ignitis gamybos“ valdomos Lietuvos elektrinės 9-asis blokas trečiadieniui teikė net 24 skirtingus pasiūlymus, kurių kainos buvo gerokai mažesnės negu susiformavusios „Nord Pool“ kainos. Nepaisant to, pigesni pasiūlymai buvo atmesti pritaikius vadinamąjį „paradoksalų atmetimą“.
Pasak „Ignitis grupės“, kad trečiadienį aukcione gaminti energiją laimėjo Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE). Tačiau įvertinus susiklosčiusią situaciją ir siekiant elektrinės baseine turėti aukštesnį vandens lygį, kad būtų galima toliau teikti pasiūlymus, užtikrinančius žemesnę elektros kainą biržoje bei šalies energetinį saugumą, „Ignitis gamyba“ nusprendė vietoj Kruonio HAE įjungti Elektrėnų bloką.
„Visgi, mūsų vertinimu, biržos aukcioną dėl pasiūlytų žemesnių negu rinkos kainų laimėti turėjo abi elektrinės“, – teigia „Ignitis grupė“.
V. Jankausko manymu, nereikia skubėti keisti tvarkos, tačiau būtina išsiaiškinti, ar biržos algoritmas tikrai galėjo sutrukdyti aukcione kainą siūlyti pigesniems tiekėjams.
„Visose šalyse yra taip, kad brangiausias gamintojas, iš kurio perka elektrą, nustato kainą visiems. Jeigu tai keisti, tai reikia visą pasaulio tvarką keisti. O jeigu, kaip girdėjau, kažkas nepateko į biržą, nors siūlė mažesnę kainą, tai reikia aiškintis, ar kažkokie algoritmo ribojimai, ar programos neleido jiems patekti į tą biržą, klausimas tik toks“, – teigė V. Jankauskas.
BNS kol kas negavo atsakymų iš „Nord Pool“, ar teisingai veikia algoritmas, jeigu Baltijos šalims nustatoma gerokai aukštesnė kaina, ar nesvarstoma jo keisti.
Ministras žada algoritmo pokyčius
Energetikos ministras Dainius Kreivys antradienį paprašė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) ištirti, ar biržos kainos apskaičiavimo algoritmas nėra dar viena aukštų elektros kainų Lietuvoje priežastis.
„Kelis kartus buvo aiškintasi su „NordPool“ dėl šitos situacijos, vakar ir į VERT kreipiausi, vakar kalbėjo ir „Litgrid“ su „NordPool“ – planuojame labai stipriai tą klausimą išsikelti, gal galima algoritmo nekeičiant kažkaip jį modifikuoti, kad tokių nesąmonių nebūtų, nes tai yra nesąmonė ir europinio masto nesąmonė“, – trečiadienį Seime teigė ministras.
Pasak D. Kreivio, dėl šio paradokso Kauno ir Panevėžio dujomis kūrenamos elektrinės neteikia pasiūlymų biržai, o jie galėtų iš esmės pakeisti situaciją.
VERT vadovas Renatas Pocius sako, kad su „Nord Pool“ birža bus kalbama, jog algoritmas būtų pritaikytas specifiškai Baltijos regionui, nes Europos mastu jį keisti sudėtinga.
„Europos mastu patį algoritmą pakeisti sudėtinga, bet pabandyt padiskutuoti, atsižvelgiant į mūsų specifinę situaciją Baltijos regione, nes mes esame izoliuota rinka, neturime pakankamai jungčių su visa Europa, neturime pakankamai generacijos – dvi pagrindinės problemos, dėl ko pas mus kainos yra didesnės“, – Darbo partijos frakcijos posėdyje trečiadienį sakė R. Pocius.
Jo teigimu, dabartinio algoritmo trūkumus įrodo tai, kad pigesni kai kurių elektros gamintojų pavedimai biržai atmetami kaip paradoksiniai.
Panevėžio termofikacinę elektrinę valdančios „Panevėžio energijos“ vadovas Petras Diksa sako, kad biržoje anksčiau nedalyvavo, nes tai bendrovei neapsimokėjo dėl aukštos elektros gamybos savikainos.
„Biržoje mes galime dalyvauti tada, kai apsimoka. Dėl dujų kainų mes negalėjome dalyvauti, nes mūsų elektros savikaina buvo didesnė nei kaina biržoje“, – BNS sakė P. Diksa.
Antradienį Baltijos šalių elektros biržoje pritrūkus elektros, elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ trečiadienį aktyvavo papildomus rezervus, įskaitant ir Panevėžio termofikacinę elektrinę.
„Mes dalyvavome izoliacinėje paslaugoje ir nuo kitos paros dalyvaujame biržoje. Mus aktyvavo ir mes dirbame. Tai reiškia, kad Lietuvoje yra kelios elektrinės, kurios pasiruošusios per 12 valandų startuoti, aktyvavo mus vakar nuo 18 valandos, nustatytą galią pasiekėme pagal grafiką, sekančią parą – į biržą. Dėl izoliacinės paslaugos yra sudarytos sutartys, paslaugą turime teikti, čia atskiri įkainiai“, – aiškino P. Diksa.
„NordPool“ duomenimis, biržoje siūlymus teikia apie 380 tiekėjų iš 20 valstybių, o įsigytą energiją tiekia 500 dalyvių.
