Liepą iš rūmų sostinės Gedimino prospekte į gerokai mažesnes patalpas persikraustęs Vilniaus centrinis paštas buvo tik pirmoji kregždė, rodanti kintantį valstybės įstaigų ir įmonių požiūrį į racionalų nekilnojamojo turto panaudojimą.
Pašto kaimynas Lietuvos bankas tą patį mėnesį paskelbė patikslintas savo aštuonių aukštų pastato Žirmūnuose, į kurį įstaiga persikels iš prabangaus pastato sostinės centre, vizualizacijas.
„Lietuvos geležinkeliai“ liepą pranešė iki metų pabaigos atlaisvinsiantys vieną įspūdingiausių Vilniaus Senamiesčio statinių – savo administracinį pastatą J. Basanavičiaus gatvėje. Biurą geležinkelininkai planuoja perkelti į stoties rajoną. Panašiu metu savo planus paviešino ir „Ignitis“ – iš trijuose skirtinguose Vilniaus rajonuose esančių pastatų bendrovės darbuotojai persikels į naują verslo centrą Lazdynuose.
Panaši tendencija matoma ne tik su valstybei pavaldžiais subjektais. Vilniaus šilumos tinklai senus administracinius pastatus pardavė ir į modernų biurą persikėlė 2019 m., o „Vilniaus vandenys“ išsikraustė iš pastato Senamiesčio širdyje.
Tačiau atrodo, kad ši taisyklė galioja tik sostinėje. Viena didžiausių valstybės įmonių Miškų urėdija taip ir nebuvo perkelta nei į Panevėžio rajone esantį Katinų kaimą, nei į Kazlų Rūdą. Pažadais maitintas Kaunas Žemės ūkio ministerijos savo mieste irgi nesulaukė.
