Kelionėje į ateitį politikai, vartotojai ir įmonės nuolat sužino ką nors nauja apie klimato kaitą ir energijos verslą. Pirmajame etape, XXI a. antrajame dešimtmetyje, vyravo abejingumas. Antrajame etape, per pastaruosius kelerius metus, imta kelti šiandien beveik nieko nekainuojančius idealistinius tikslus kada nors ateityje sumažinti emisiją. 2022-aisiais įsibėgės trečias šios kelionės etapas, kurį apibrėš nestabilios energijos kainos, baimė dėl infliacijos, kurią gali sukelti perėjimas prie ekologiškos energetikos, ir augančios geopolitinės grėsmės. Norint žengti toliau teks pažvelgti į situaciją realistiškiau.
2021 m. visame pasaulyje skambėjo lengvabūdiški pažadai. Maždaug 70 valstybių, atsakingų už du trečdalius pasaulinės anglies dioksido emisijos, išsikėlė tikslus iki amžiaus vidurio pasiekti nulinį grynąjį anglies dioksido pėdsaką. Dauguma turtingųjų šalių gyventojų, įskaitant JAV, išreiškė susirūpinimą dėl klimato kaitos. Ambicingus įsipareigojimus pasiekti neutralų anglies dioksido poveikį kėlėsi ir įmonės, ypač tos, kurios jau dabar beveik neteršia. Plūstelėjus investicijoms į ekologiškas technologijas ėmė atrodyti, kad lėšos į šias sritis nukreipiamos masiškai. O tvarios investicijos tapo kone madingiausia tendencija nuo rizikingų paskolų krizės laikų.
Šaltas dušas užliejo be jokio gailesčio. Ekonomikos pakilimas 2021 m. viduryje padidino energijos paklausą. Spalį iškastinio kuro krepšelis kainavo 95 proc. daugiau nei tuo pačiu laiku praėjusiais metais. Kinija ir Indija pristigo energijos, o Europa – dujų, kurios daugiausia tiekiamos vamzdynais iš autokratinės Rusijos. Pritrūkus iškastinio kuro, kuris sudaro 83 proc. pirminės energijos suvartojimo, iškilo grėsmė, kad pasaulinė infliacija viršys 5 proc., pristabdys augimą ir išgąsdins visuomenę. Reaguodami politikai puolė atsukti laikrodžius. Kinija ir Indija paspartino akmens anglių kasybą, Didžioji Britanija vėl įjungė taršiausias jėgaines, naftos kainai šoktelėjus iki 80 JAV dolerių už barelį Baltieji rūmai paragino OPEC padidinti gavybą.
2022 m. bus rimčiau susimąstyta, kaip sustiprinti energijos sistemos stabilumą. Lengviausioji šio sprendimo dalis yra grynai techninė. Daugumai perdavimo tinklų sunkiai sekasi susitvarkyti su atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip saulės ir vėjo energija, nepastovumu, todėl būtina patikimesnė bazinė energijos gamyba be akmens anglių. Į madą grįš gamtinės dujos, reabilituosis branduolinė energija, neišskirianti jokių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Nuo Fukušimos avarijos 2011 m. šios rūšies pirminės energijos suvartojimas sumenko iki 4 proc., bet vis daugiau valstybių bandys sekti Prancūzijos pavyzdžiu, kur atominės elektrinės pagamina net 36 proc. energijos. Galiausiai naudos pradės duoti nauji akumuliatoriai, vandenilio ir anglies dioksido surinkimo technologijos, bet jų aukso amžius dar neatėjo.
