BNS fotoValstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ tikisi nuo kitų metų veikti pagal naują modelį – du trečdaliai terminalo pajėgumų 5-10 metų turėtų būti rezervuoti keturiems naudotojams, kurie būtų atrinkti rugsėjį.
Didiesiems tiekėjams būtų rezervuotos 24 teravatvalandės (TWh) pajėgumų, likusi dalis – metinėms rezervacijoms ir kroviniams pagal poreikį (SPOT), sako bendrovės komercijos direktorius Mindaugas Navikas.
„Iš esmės du trečdaliai pajėgumų rezervacijos turėtų būti ilgalaikės“, – antradienį Klaipėdoje žurnalistams sakė jis.
Tai turėtų užtikrinti dujų tiekimo regionui stabilumą, sako M. Navikas.
„Stabilumą užtikrins tai, kad ir mums, ir terminalo naudotojams aiškiau planuoti ateitį, be to, su pastoviais naudotojais dirbti yra lengviau“, – sakė jis.
Anot jo, Klaipėdos SGD terminalas yra bene vienintelis Europoje, neturintis ilgalaikių pajėgumų rezervavimo galimybėmis. Jeigu jis liktų veikti dabartinėmis rinkos sąlygomis, būtų labai sunku reguliuoti naudotojų srautus, sako bendrovės atstovas.
„Turbūt tame yra esminis dalykas, prie tokio poreikio ir galimybių yra sunku operuoti ir sudėtinga sudaryti ilgalaikes sutartis, iš rinkos atėjo poreikis dirbti ilgalaikiais pajėgumais“, – sakė M. Navikas.
SGD terminalas pagal naują modelį turėtų pradėti veikti nuo 2023-iųjų. Rugsėjį turėtų paaiškėti, kam bus rezervuoti ilgalaikiai pajėgumai, teigia „Klaipėdos naftos“ reguliuojamos veiklos vadovas Vaidotas Bručkus.
„Paskirstymai prasidės rugsėjo 5 dieną, paraiškas bus galima teikti 10 dienų. Prioritetai – paraiškos dydis, prašomų pajėgumų trukmė, jeigu bus daugiau norinčių nei terminalas gali pasiūlyti, vienas iš principų gali būti ir toks, kad pirmas atėjai – pirmas gavai“, – sakė V. Bručkus.
Pretendentų paraiškos bus vertinamos atsižvelgus į jų finansinius pajėgumus, su sankcijų taikymu susijusiais aspektais, konkrečia vykdoma veikla regione, informacija apie krovinių šaltinį, patirtį SGD rinkoje.
Nuo terminalo veiklos pradžios juo naudojasi aštuoni klientai iš Baltijos šalių, Norvegijos, Lenkijos, tarp jų – ir nuo rugsėjo laikinai veiklą stabdanti Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“.
Nuo vasario 24-osios terminale aptarnaujami tik didieji dujovežiai, 81 proc. dujų atvežamos iš JAV, 10 proc. – Norvegijos, 5 proc. – Egiptas, 4 proc. – Rusija (iki vasario 24 dienos).
„Nuo gegužės terminalas apkrautas maksimaliai. (...) Šie metai ne tik mums, bet ir visai Europai bus rekordiniai“, – teigė M. Navikas.
2022 metams rezervuota daugiau nei 28 TWh SGD išdujinimo pajėgumų.
SGD terminalo išdujinimo pajėgumai šiuo metu siekia 3,75 mlrd. kubinių metrų (realus technologinis – iki 38 TWh). Su dabartiniais pajėgumais jis per metus galėtų priimti maždaug 38-39 didžiųjų krovinių per metus.
Šiuo metu svarstoma galimybė pajėgumus išplėsti iki 5 mlrd. arba 6,25 mlrd. kubinių metrų. Pagal vieną plėtros scenarijų turėtų būti plečiamos SGD terminalo krantinės infrastruktūros ir dujotiekio techninio pajėgumo praplėtimo galimybės, pagal antrąjį – laivo-saugyklos „Independence“ išdujinimo pajėgumų didinimas.
Abi studijas tikimasi atlikti iki šių metų pabaigos. Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau yra sakęs, kad terminalo plėtra priklausys nuo investicijų į ją atsiperkamumo.
