Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, rugsėjo 29 d.


UKRAINOS ATSTATYMAS
Statybos verslas: pagalba Ukrainos atstatymui turėtų būti koordinuota
BNS
Nexta
Irpinas.

Lietuvos valdžiai kviečiant šalies statybos bei kitą verslą padėti karo niokojamai Ukrainai valyti griuvėsius, statybų rinkos dalyviai teigia, jog ši pagalba turėtų vykti koordinuotai: Vyriausybė galėtų pradėti kaupti duomenis, kokios pagalbos reikės, ir tuomet kviesti statybų verslą prisidėti savo resursais.

Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo, suteikti pagalbą Ukrainai reikėtų koordinuotai.

„Buvome susitikę su mūsų Seimo nariais ir kalbėjome, jog reikėtų tą daryti koordinuotai. Tai pirmiausia pasiūlėme, kad būtų įkurta koordinacinė nedidelė komanda, kuri turėtų būti prie Aplinkos ministerijos, bet, matyt, turėtų aplinkos ministras apsispręsti, ir joje turėtų būti keletas žmonių, kurie koordinuotų darbą, kad nebūtų tai daroma chaotiškai, gaivališkai. Tada turėtų būti veidrodinė struktūra Ukrainoje įkurta“, – BNS Plius teigė D. Gedvilas.

Jo teigimu, reikėtų kalbėti ne tik apie griuvėsių valymą, bet ir apie tai, kaip atstatyti sugriautus miestus.

Statybų bendrovės „Naresta“ generalinis direktorius Arūnas Šlenys teigia, kad Lietuvos statybų sektorius yra stiprus ir pajėgus įgyvendinti itin didelius projektus, tačiau jau dabar reikia kaupti informaciją, kokios pagalbos reikės.

„Analitikai jau dabar skaičiuoja, kad atstatyti Ukrainos miestus ir sugriautą infrastruktūrą kainuos daugiau kaip 1 tūkst. milijardų (trilijoną – BNS) JAV dolerių. Parama, kurią Ukraina gaus iš Vakarų valstybių, tarptautinių fondų ir infrastruktūrą finansuojančių bankų, bus milžiniška, tačiau taip pat reikės ir tarpvalstybinių programų, viešosios ir privačiosios partnerystės projektų, kurie padės atkurti sugriautą kraštą“, – BNS Plius sakė A. Šlenys.

Pasak jo, Lietuva galėtų jau pradėti kaupti ir analizuoti duomenis, kokios pagalbos Ukrainai reikės, ir tuomet kviesti statybų verslą prisidėti savo resursais.

A. Šlenys teigė, jog „Naresta“ neturi savo specializuotos technikos ir mechanizmų, kurie reikalingi valyti griuvėsius.

„Paprastai tokią įrangą nuomoja specializuotos įmonės, kelių tvarkymo bendrovės. Turint omenyje sugriovimų mastą, tikėtina, kad po karo tokie mechanizmai taps deficitu visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje“, – tvirtino A. Šlenys.

D. Gedvilo teigimu, pirmiausiai reikėtų žinoti ukrainiečių poreikius, nes griuvėsius valyti reikalinga speciali technika, tokius darbus gali atlikti tik sertifikuotos įmonės.

„Lietuvoje griovimo darbai yra atestuojama veikla, yra specialūs reikalavimai, negali bet kas (atlikti griovimo darbus – BNS), tam reikia turėti sertifikatą. Statybos produkcijos sertifikavimo centras atestuoja įmones, norinčias užsiimti griovimo, ardymo pastatų veikla. Mes manome, kad tos taisyklės kažkokios turi galioti ir Ukrainoje dirbant“, – BNS Plius sakė D. Gedvilas.

Jo teigimu, atstatant Ukrainą lietuviai galbūt galėtų pasiūlyti ir savo technologijas, pavyzdžiui, BIM informacinio statinio modeliavimą – tipinius projektus galima būtų adaptuoti Ukrainos vietovėms.

„Tą galėtų padaryti, ko gero, jų projektuotojai ir jeigu būtų daromas koordinuotai, tai yra didesnė tikimybė, kad efektas ir rezultatas būtų geresnis, bet mes manome, kad turėtų būti įkurta labai aiški koordinacinė grupė ir turėtume pradėti ruošti namų darbus iš anksto“, – tvirtino D. Gedvilas.

Jo teigimu, Ukrainos prašymų dėl griuvėsių valymo asociacija negavo, tačiau gavo užklausų ir ji komunikuojama su Ukrainos statybos organizacijomis, įmonėmis dėl atstatymo darbų.

Skaičiuojama, kad Ukrainos atstatymui gali prireikti šimtų milijardų eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę teigė prašantis šalies verslo pagalvoti, kaip jis galėtų padėti karo niokojamai Ukrainai valyti griuvėsius.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 04 25 09:34
Spausdinti