ScanpixŠvedijos pareigūnai trečiadienį pranešė, kad nusprendė nutraukti tyrimą dėl 2022 m. rugsėjį „Nord Stream“ dujotiekius pažeidusių sprogimų, nes tai nepriklauso jų jurisdikcijai.
Švedijos tyrimas buvo tik vienas iš trijų tyrimų dėl šių sprogimų – juos taip pat tiria Danija ir Vokietija.
„Nord Stream“ buvo nutiesti Rusijos gamtinėms dujoms į Vokietiją eksportuoti.
Šis išpuolis, įvykdytas tuo metu, kai Europa bandė atsijungti nuo Rusijos energijos šaltinių po Kremliaus invazijos į Ukrainą, prisidėjo prie kilusios įtampos. Sabotažo kilmė liko didelė tarptautinė paslaptis.
Švedijos prokuroras Matsas Ljungqvistas pareiškime teigė, kad „tyrimas buvo sistemingas ir išsamus“.
„Atsižvelgdami į susidariusią padėtį, galime teigti, kad Švedijos jurisdikcija netaikoma“, – sakė jis.
M. Ljungqvistas pridūrė, kad Vokietijos tyrimas tęsiamas ir kad dėl tarptautiniame teisiniame bendradarbiavime taikomo slaptumo jis negali išsamiau komentuoti vykstančio bendradarbiavimo.
„Taip pat negalėsiu nieko daugiau komentuoti apie Švedijos tyrimo išvadas ar [...] Švedijos tyrime įtariamus asmenis“, – sakė M. Ljungqvistas.
Jis akcentavo gerą bendradarbiavimą su Danija ir Vokietija, „su kuriomis nuolat dalijomės informacija ir ataskaitomis apie situaciją“.
„Išsamiai bendradarbiavome su Vokietijos pareigūnų atliekamu tyrimu. Vykdydami šį teisinį bendradarbiavimą galėjome perduoti medžiagą, kuri gali būti panaudota kaip įrodymai Vokietijos tyrime“, – teigė jis.
2022 metų rugsėjo pabaigoje prie Danijos Bornholmo salos esančiuose dviejuose „Nord Stream“ vamzdynuose buvo aptikti keturi dideli dujų nuotėkiai, o prieš tai seisminiai institutai užfiksavo du povandeninius sprogimus.
Dujotiekiai buvo atsidūrę geopolitinės įtampos centre, kadangi Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršydama už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
„Kažkuri valstybė“
Nuotėkiai įvyko tarptautiniuose vandenyse, bet du iš jų buvo Danijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, o kiti du – Švedijos.
Nors nutekėjimo metu vamzdynai neveikė, abiejuose vamzdynuose tebebuvo dujų, kurios per vandenį pateko į atmosferą.
Tyrimus dėl sprogimų pradėjo Danija, Švedija ir Vokietija. Visos jos tyrimų detalių neviešino, o analitikai sakė, kad taip daroma dėl galimų diplomatinių pasekmių, susijusių su galimomis išvadomis.
Dėl šio sabotažo akto atsirado įvairių teorijų su kaltinimais Ukrainai, Rusijai ar Jungtinėms Valstijoms. Visos šios šalys neigia, kad yra su tuo susijusios.
Švedijos baudžiamojo persekiojimo administracija pareiškime nurodė, kad pagrindinis jos tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar su incidentu yra susiję kokie nors Švedijos piliečiai ir ar Švedijos teritorija buvo pasinaudota įvykdant šį sabotažo aktą.
„Neiškilo nieko, kas rodytų, kad Švedija ar Švedijos piliečiai dalyvavo šioje atakoje, įvykdytoje tarptautiniuose vandenyse“, – nurodė administracija.
Švedų žvalgybos agentūra SAPO pareiškime teigė, kad sabotažas nebuvo nukreiptas prieš Švediją ir nekėlė pavojaus nacionaliniam saugumui.
Kaip anksčiau yra sakęs M. Ljungqvistas, „pagrindinė prielaida yra ta, kad už to stovi kažkuri valstybė“.
Trečiadienį jis sakė, kad buvo išanalizuota daug laivų judėjimo, atliktas plataus masto nusikaltimo vietos tyrimas.
Po Švedijos pranešimo Vokietijos federalinė prokuratūra sakė, kad jos tyrimas tęsiamas ir kad „kol kas nebus skelbiama jokios tolesnės informacijos“.
Danijos policija nurodė, kad jos tyrimas dar nebaigtas, bet išreiškė viltį, kad netrukus bus galima padaryti pranešimą, paskelbė naujienų agentūra „Ritzau“.
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ valdo didžiąją dalį abiejų vamzdynų, o likusi dalis priklauso Vokietijos, Nyderlandų ir Prancūzijos įmonėms.
