Kovo pabaigoje ukrainiečiai rinks prezidentą iš 44 kandidatų, tačiau realūs favoritai yra vos keli
Dar 2018-ųjų pabaigoje apklausos žadėjo gana užtikrintą pirmą vietą pirmajame rinkimų ture buvusiai Ukrainos premjerei Julijai Tymošenko, bet atsiradę nauji konkurentai ir geopolitinės permainos sumaišė kortas.
Naujųjų metų išvakarėse per vieną populiariausių televizijos kanalų „1+1“ vietoj tradicinio prezidento sveikinimo eteryje pasirodė kandidato į šalies vadovo postą Volodymyro Zelenskio kreipimasis. Toks žingsnis atrodė neįprastas, bet TV kanalo savininkas oligarchas Ihoris Kolomoiskis seniai garsėja nesutarimais su Petro Porošenka. Šis pasistengė, kad būtų nacionalizuotas I. Kolomoiskiui priklausę didžiausias šalies bankas „PryvatBank“ ir atimta naftos perdirbimo įmonė „Ukrnafta“. Egzilyje gyvenantis oligarchas turi vilties ir ryžto grįžti į Ukrainos didžiąją politiką.
I. Kolomoiskis stato ant humoristo V. Zelenskio. Komedijų aktorius gerai žinomas šalyje: jo laida „Kvartal 95“ viena žiūrimiausių Ukrainoje, o politinis satyrinis serialas „Tautos tarnas“, kuriame V. Zelenskis suvaidino „teisingą“ prezidentą, labai populiarus. Pats V. Zelenskis neigia sąsajas su oligarchu, tačiau glaudus jo bendradarbiavimas su I. Kolomoiskio televizija neleidžia atsikratyti oligarcho statytinio statuso. Vasario mėnesio apklausos rodė, kad V. Zelenskis pirmauja turėdamas įspūdingą 26,9 proc. reitingą, nors sausį jis siekė apie 19 proc. Aktorius J. Tymošenko lenkia daugiau nei 11, o dabartinį prezidentą P. Porošenką – beveik 9 proc.
Iš pirmo žvilgsnio I. Kolomoiskio pasjansas atrodo labai paprastai: laimi V. Zelenskis, laimi ir oligarchas. Bet geri santykiai oligarchą sieja ir su J. Tymošenko, tad tikrasis I. Kolomoiskio tikslas yra užkirsti kelią P. Porošenkai patekti į antrąjį turą.
Aktorius V. Zelenskis siekia svarbiausio politinio vaidmens.
Pastarasis irgi nenuleidžia rankų. Po to, kai Ukrainos stačiatikių bažnyčia oficialiai pripažinta nepriklausoma, dabartinio prezidento reitingas šoktelėjo nuo 7 proc. gruodį iki 17,7 proc. vasarį. Iš tiesų, P. Porošenkos vaidmuo šitoje diplomatinėje pergalėje neginčijamas ir, žinoma, šalies vadovas tomoso (autokefalijos pažyma, išduota pasaulinio patriarcho, reziduojančio Stambule) temą rinkimų kampanijoje naudoja kaip vieną pagrindinių savo kozirių. Tai turėjo ypatingą įtaką jo populiarumui augti Vakarų Ukrainoje, kur Bažnyčia turi nemenką autoritetą. Tačiau pasidžiaugti šalies ekonomikos pasiekimais, kovos su korupcija rezultatais P. Porošenka negali.
Vienu populiariausių politikų iš prorusiško sparno yra Jurijus Boiko, kurio 9,8 proc. populiarumas užtikrina ketvirtą vietą. Seno kirpimo politikas turi stiprų užnugarį Volodymyrą Medvečuką, artimą Kremliaus draugą, kuris galėtų iš Rusijos pritraukti finansavimą J. Boiko rinkimų kampanijai. Pastarojo šansai išeiti į antrąjį rinkimų turą kelia abejonių, nes pagrindiniai „Opozicinės platformos – Už gyvenimą“ rinkėjai liko okupuotame Kryme ir Donbase, kur negali vykti jokie Ukrainos rinkimai. Bet toks savotiškai techninis dalyvavimas prezidento kampanijoje palieka galimybę gerai pasirodyti kituose parlamento rinkimuose.
Penktas tarp lyderių yra Anatolijus Hrycenka (6,4 proc.), buvęs karininkas, gynybos ministras prezidento Viktoro Juščenkos valdymo laikais, studijavo JAV kariniame oro pajėgų universitete ir pelnęs gerą reputaciją tiek Ukrainoje, tiek užsienyje. Jo palaikymas dar prieš keletą mėnesių žadėjo kandidatui užtikrintą trečią vietą ir galimybę dar paauginti elektoratą, tačiau juodųjų viešųjų ryšių banga per pagrindinius televizijos kanalus, kurie visi vienaip ar kitaip priklauso kažkuriam iš oligarchų, ir naujų žaidėjų atsiradimas pakoregavo rinkėjų pasiskirstymą.
Kas išgirs dainininko balsą
Visuomenininkas, muzikantas ir populiarios Ukrainoje grupės „Okean Elzy“ dainų autorius ir atlikėjas Sviatoslavas Vakarčiukas jau kurį laiką buvo įtraukiamas į sociologines apklausas kaip vienas iš galimų kandidatų į prezidentus. Prieš metus pagrindinių keturių sociologinių institutų tyrimai parodė, kad dainininkas, turėdamas 12 proc. palaikymą, užima trečią vietą lenktynėse į prezidento postą.
Pats S. Vakarčiukas niekada nepatvirtino savo dalyvavimo rinkimų kampanijoje, tačiau kandidatų sąraše pridėtas kaip alternatyva seniems veidams Ukrainos politikoje. Šis savotiškas eksperimentas parodė ukrainiečių norą prie šalies vairo matyti nepriekaištingos reputacijos, tėvynei atsidavusį žmogų. Bet po ilgai laikytos intrigos muzikantas viešai paskelbė nedalyvausiąs prezidento rinkimų kampanijoje, nors iš politinio Ukrainos gyvenimo nesitraukia ir atstovaus pilietiškai nusiteikusiai visuomenei. Tokia žinutė signalizuoja S. Vakarčiuko rengimąsi parlamento rinkimams. Dainininkas pusę metų stažavosi ir dėstė JAV Stanfordo universitete, kur įgijo nemažai politinės patirties. Jis dažnai siejamas su Amerikos filantropu George’u Sorosu.
Dabar visuomenininko reitingas nesiekia 3 proc. Paradoksalu, tačiau dalį S. Vakarčiuko rinkėjų, ypač jaunimo Rytų, Centrinėje ir Pietų Ukrainoje, perima V. Zelenskis, kita dalis – Vakarų Ukrainoje – po tomoso turo atsigręžė į P. Porošenką. S. Vakarčiukas nedalyvauja rinkimų kampanijoje, bet pasitikėjimo rodiklis išlieka aukštas. Tai leidžia daryti prielaidą, kad, palaikius vieną ar kitą kandidatą į prezidentus, dainininkas galėtų turėti įtakos balsams persiskirstyti. Tačiau už ką ragintų balsuoti S. Vakarčiukas, neaišku. Tarp galimų varžovų gauti muzikanto balsus yra A. Hrycenka ir Lvovo meras Andrijus Sadovijus. Pastarojo reitingas vos 3,4 proc., tad būtų logiška, kad proeuropietiškos partijos, kurios oponuoja dabartinei valdžiai, susivienytų už A. Hrycenką, o viešas S. Vakarčiuko palaikymas buvusiam gynybos ministrui turėtų didelę įtaką.
Įdomu tai, kad dauguma pagrindinių varžovų aiškiai deklaruoja ir pabrėžia Ukrainos provakarietišką geopolitinį kursą (narystė ES ir NATO), išskyrus J. Boiko ir J. Tymošenko. Pirmasis prisistato kaip taikdarys ir akcentuoja draugystę su Rusija, o „dujų princesė“ išskiria socialines bei ekonomines problemas – tai ukrainiečiams skausminga tema, tačiau ji neneigia ir narystės ES galimybės. Pagrindiniai provakarietiškų kandidatų elektorato bruožai orientuoti į naujų veidų Ukrainos politinėje arenoje atsiradimą, euroatlantinį šalies kursą ir turi aiškiai apibrėžtą geografinę vietą – Vakarų ir iš dalies Centrinė Ukraina. Todėl P. Porošenkos, A. Hrycenkos, A. Sadovijaus ir S. Vakarčiuko rinkėjų portretas beveik sutampa.
Ką palaikys muzikantas ir ką išrinks ukrainiečių tauta, dar nežinia. Tačiau akivaizdu, kad pirmą kartą per visą Ukrainos nepriklausomybės istoriją pagrindinė kova prezidento rinkimuose vyks tarp oficialiai proeuropietiškų varžovų su daugybe politinių atspalvių.
