Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, birželio 13 d.


ENERGETINĖ NEPRIKLAUSOMYBĖ
Valstybės gynimo taryba siūlo visoms Baltijos šalims atsijungti nuo BRELL 2025 m. vasarį
ELTA
Unsplash

Valstybės gynimo taryba (VGT) ragina susitarti su Latvija ir Estija iš BRELL žiedo pasitraukti 2025 m. vasarį, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.

„VGT paprašė Vyriausybės drauge su Latvija ir Estija artimiausiu metu raštiškai sutarti dėl (...) 2025 m. vasario kaip paskutinės datos, kada jau sinchronizuojamės“, – po VGT posėdžio Prezidentūroje pirmadienį žurnalistams sakė K. Budrys.

Latvijai ir Estijai nedemonstruojant pritarimo Lietuvos ambicijoms sinchronizuotis su Europa kitąmet, pirmadienį sušauktoje VGT aptartas Lietuvos elektros energetikos sistemos prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklo.

VGT posėdyje dalyvavęs energetikos ministras Dainius Kreivys sakė, kad Lietuva techniškai pasiruošusi sinchronizuotis 2024 m. pradžioje, tačiau dėl kitų Baltijos šalių pozicijos sutinkama atsijungimo nuo BRELL datą šiek tiek nukelti.

„Esame pasirengę sinchronizuotis 2024 m. pradžioje, tačiau Baltijos šalių vienybė mums taip pat labai svarbi. Mūsų kaimynai išreiškė labai aiškią politinę valią sinchronizuotis 2025 m. pradžioje, sinchronizaciją šiek tiek paankstinti“, – sakė D. Kreivys.

„Tokiu atveju turėtume pasirašyti trijų šalių premjerų ir perdavimo sistemos operatorių susitarimą dėl labai konkrečių veiksmų, kurie būtini sujungiant mūsų sistemas su kontinentinės Europos tinklais“, – dėstė ministras.

Jis informavo, kad susitarimas bus sudarytas rugpjūčio pradžioje. Ministro teigimu, bus siekiama sudaryti du sutarimus – politiniu lygiu ir techniniu lygiu – tarp elektros perdavimo sistemų operatorių.

ELTA primena, kad iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje (vadinamajame BRELL žiede), kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas dispečerinėje Maskvoje.

Lietuva siekia sinchronizaciją su Vakarų Europos tinklais įgyvendinti 2024 metais. Dėl to svarstoma nepratęsti BRELL sutarties, kuri automatiškai prasitęsia kiekvienų metų vasario 7 d. Pagal ją, apie sprendimą reikia pranešti bent prieš pusę metų, t. y. iki rugpjūčio 7 d. Sutarties nutraukimo siekiantis Vilnius kol kas nesulaukė Rygos ir Talino pritarimo.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ direktorius Rokas Masiulis yra sakęs, kad Baltijos partnerės iki šiol rimtai nesiruošė atsijungimui nuo BRELL, tad Lietuva svarsto visus įmanomus variantus – įskaitant ir pasitraukimą iš BRELL sutarties be latvių ir estų.

Pasak R. Masiulio, sutartis automatiškai nepratęsiama, jeigu viena šalis paskelbia apie išėjimą iš jos, tačiau, jo teigimu, Lietuvai sutartį nutraukus, Latvija ir Estija turi galimybę sudaryti naują susitarimą su Rusija.

Su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi liepos viduryje susitikęs Gitanas Nausėda teigė, jog Lietuvos pasitraukimas iš BRELL sutarties galimas jau kitų metų pradžioje, tačiau, šalies vadovo teigimu, Baltijos šalys geriau turėtų laikytis bendros pozicijos.

Savo ruožtu E. Rinkevičius žurnalistams akcentavo vyraujantį politinį konsensusą kuo greičiau atsijungti nuo BRELL, tačiau pabrėžė, esą būtina rasti „pigesnį ir mažiau kiekvienai Baltijos valstybei problemišką“ būdą pasitraukti iš Maskvos valdomos sistemos.

Ruošiantis sinchronizacijai „Litgrid“ balandį atliko Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą, be to, buvo atliktos kelios tinklo patikimumo studijos, kurios, Energetikos ministerijos teigimu, parodė, jog sinchronizuotis jau kitąmet yra saugu.

Pagal dabar galiojantį susitarimą su Europos Komisiją, Baltijos šalys sinchronizuotis su kontinentine Europa turi iki 2025 m. pabaigos.

2023 07 24 13:25
Spausdinti