BNSValstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prognozuoja, kad visuomeninio elektros tiekimo kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams 2023 metais gali siekti 64 centus už kilovatvalandę – beveik dukart daugiau negu dabar, kai ji yra 33 centai (be 9 centų valstybės kompensacijos).
Tuo metu prognozuojama gamtinių dujų kaina pirmos ir antros grupės buitiniams vartotojams, priklausomai nuo jų suvartojamo kiekio, kitąmet siekia 3,75-4,15 euro už kubinį metrą – 2,6-2,8 karto daugiau nei šių metų antrąjį pusmetį, kai ji yra 1,31-1,56 euro už kubą, arba 1,02 euro ir 77 centai su 54 centų valstybės kompensacija.
„Tai kainos, jeigu nebūtų imamasi jokių veiksmų gyventojams kompensuoti dalį kainos“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį teigė VERT vadovas Renatas Pocius, pateikęs naujausius rugsėjo 26 dienos skaičiavimus.
Vyriausybė nuo sausio žada mokėti gyventojams kompensacijas už dujas ir elektrą, tačiau kokios jos bus, kol kas neatskleidžiama. Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad tam reikės virš 1 mlrd. eurų, Prezidentūra skelbė 1,3 mlrd. eurų sumą, o jei būtų įšaldytas dabartinis 24 centų už elektros kWh tarifas, tam reikėtų 1,6 mlrd. eurų.
VERT skaičiavimai atlikti darant prielaidą, jog elektros įsigijimo kaina kitąmet sieks 425,78 euro už megavatvalandę, o dujų – 200 eurų.
„Iš prognozių, kurios šiandien yra finansinių produktų rinkose, ateities sandorių rinkose, prognozuojama elektros energijos kaina kitam pusmečiui (2023 metų pirmajam pusmečiui – BNS) galėtų sudaryti apie 416 eurų už megavatvalandę, (...) o prognozuojama gamtinių dujų importo kaina Europos gamtinių dujų biržoje sudaro apie 200 eurų už megavatvalandę, jeigu imtume būtent šešių mėnesių vidurkį“, – posėdyje kalbėjo VERT pirmininkas.
„Didžiąją dalį tarifo, kurį prognozuojame ateinančiam pusmečiui, pokyčio sudaro vis tik ne reguliuojama kaina, kuri šiek tiek auga, bet dujų įsigijimo kaina“, – pridūrė jis.
Pasak jo, infrastruktūros dedamoji bendrame elektros tarife padidės nedaug, o perdavimo tarifas, anot jo, galėtų net mažėti.
„Tikimės, kad pavyks patvirtinti šiek tiek mažesnį perdavimo tarifą negu šiuo metu yra galiojantis, ir tai labai aktualu verslui, nes verslas naudojasi perdavimo infrastruktūra“, – kalbėjo VERT vadovas.
Jo teigimu, taip yra dėl tinklo operatorės „Litgrid“ perkrovų pajamų, gautų iš kainų skirtumo tarp Lietuvos ir Švedijos zonų.
Pasak R. Pociaus, prognozuojama, kad kitų metų pirmąjį pusmetį dujų vartojimas šiek tiek sumažės.
„Tai puiki liūdna iliustracija energetinio karo, kurį vykdo Rusija prieš Lietuvą ir visą Europą“, – pabrėžė komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
R. Pociaus teigimu, pastebima tendencija, kad buitiniai vartotojai daugiau dujų suvartoja pirmąjį pusmetį: „Pirmą pusmetį sunaudojama apie 60 proc., o antrą – 40 proc. metinio vartojimo“.
Tuo metu daugiausia elektros sunaudota praėjusį gruodį – beveik teravatvalandė (TWh), dabar vartojimas sumenkęs apie 30 procentų: „Tas mažėjimas nulemtas ne buitinių vartotojų, o komercinių“.
R. Pociaus teigimu, buitiniai vartotojai per metus suvartoja beveik 3,3 TWh elektros, o verslas – apie 7,8 TWh.
M. Majausko teigimu, šių metų liepą, palyginti su praėjusių metų liepa, elektros suvartota 12 proc. mažiau, o palyginti su sausio mėnesiu – 23 procentais.
„Tai pakankamai reikšmingas sumažėjimas. Pirmi indikatoriai, duodantys užuominas apie lėtėjančią ekonomiką“, – pareiškė M. Majauskas.
Elektros ir dujų tarifai buitiniams vartotojams nustatomi du kartus per metus – sausį ir liepą.
Visuomeninis elektros tarifas šiuo metu taikomas 434 tūkst. buitinių vartotojų.
