Perkrovėjai

Keldami alkoholio akcizus valstiečiai neregėtai daug nuveikė, kad lietuviai pas lenkus kuo dažniau vyktų persikrauti: išsikrauti tuščios taros, prisikrauti pilnų butelių ir skardinių. Lenkijoje persikrauti apsimoka – ačiū Verygai ir kitiems toliaregiams. Jų dėka lietuviai važinėja toliau, pasaulio istorijoje palieka ryškesnį CO2 pėdsaką.

Socialinis jautrumas + kvadratinio metro kaina

Gyvenu pirmame aukšte, sostinėje, gatvėje, kuri traukte traukia turistus. Kai mano katė prasispraudžia pro žaliuzes paspoksoti į lauką, ją išvydę turistai puola belsti į langą ir visom kalbom miauksėti. Tarsi turėtų ką svarbaus pasakyti mano katei. Tarsi jų kraštuose katės būtų retenybė.

SATYRA. Gerovės imperija

Kadaise, prieš trejetą dešimtmečių, mano kartos individams pakenčiamai geroviška atrodė trainiotis gatvėmis pasidabinus „Adidas“, klausytis „Pompos“ ar „Scorpions“ lygio saviveiklininkų per „Panasonix“ tipo aparatūrą, važinėtis savadarbiais automotohibridais tokio evoliucijos lygmens, kai dar ne opelis, bet jau nebe moskvičius.

Trys milijonai dalių

Kai prieš keletą metų lankiausi Gruzijoje, labiausiai įsiminė pokalbis su garbaus amžiaus Tbilisio taksistu. Visą kelią jis emocingai keikė jau nebe prezidentą Michailą Saakašvilį ir amerikonus.

Vikingų kazokai

Tie ukrainiečiai dar daug mūsų nervų sugadins. Užuot ėję į šviesų ir sotų rytojų apytiesiu keliu kaip mes, jie vėl renkasi zigzagus, labirintus ir serpantinus. Jų lengvu gyvenimu nesuviliosi, jiems lengvatos – nuobodu. Todėl kas antrą prezidentą išsirenka tokį, kad po keleto mėnesių pradėtų neapkęsti ir geistų pakarti.

Drakono kamuoliukai

Ilgai sukau galvą, ką čia gero pasakius apie Kiniją, kad straipsnis neatrodytų į vienus vartus. Kinai prieš tūkstantį metų pastatė Didžiąją sieną, nuo tada mongolai pas juos nebelenda. Nes kopėčių neišrado, o arkliai spyriojasi šalia kiniškų dirbinių. Turbūt ši kinų geopolitinė sėkmė įkvėpė Donaldą Trumpą statyti savo sieną. Tačiau Iždo departamente sėdintys demokratų diversantai neduoda penkių milijardų statyboms. Sako, kad be imigrantų iš Meksikos patys neišsikuops viso purvo, kuris kasmet susikaupia iš gero gyvenimo.

Lyčių lyguma

Visi tie rinkimai – kaip egzaminai, kuriems dauguma balsuotojų deramai nepasiruošia, nes vis pritrūksta poros naktų: tai „Gyvulių ūkiui“ pavartyti, tai Konstitucijos spragoms galvoje užsilopyti. Žmonės programų neskaito, nes jose tas pats per tą patį; kas laukia ateity – negalvoja, nes ateities nežino niekas, net horoskopų sudarinėtojai.

Mikrobų faktorius

Rinkimų šiemet bus per daug. Ypač nesvarbių. Nors ne, atsiprašau, nesvarbių rinkimų demokratinėje šalyje nebūna. Visi rinkimai iš esmės svarbūs. Tačiau rinkėjai ir renkamieji ilgainiui išmoko iš švenčių padaryti ir nuobodžią rutiną, ir pokvailę parodiją.

Prestižas be garantinio aptarnavimo

Kartą bulvarinių interneto dienraščių strategai nusprendė nuveikti ką nors gero artėjančio Lietuvos šimtmečio minėjimo proga, todėl padidino pranešimų srautus iš serijos: naujausi britų mokslininkų atradimai moterų frigidiškumo bei vyrų potencijos sutrikimų klausimais.

Nemokami bananai ne už kalnų

Kadencijos įveikę pusę kelio, jie atsidūrė miško vidury. Daugmaž taip prasideda Dantės „Dieviškosios komedijos“ pirmoji dalis „Pragaras“.

Du po penkiasdešimt

Pusė kadencijos. Du lyderiai: Karbauskis Seime ir Skvernelis Vyriausybėje. Aria dieną naktį. Tampo žaliąjį valstietiškos lyderystės rąstgalį. Gerai, kad dviese. Vienas seniai būtų patrūkęs. Pasidalijus po 50 proc., amortizuojant atatrankas per pusę, galima kentėti vardan aukštųjų idealų.

Pizius ir Vaikdirbys

Seniai seniai, rodos, praeitame tūkstantmetyje, studijavau visokias pedagogikas, kalbas ir literatūras. Universitetas, į kurį buvau įstojęs, rengė mokytojus. Studijuoti buvo smagu, bet po pirmųjų pedagoginių praktikų Vilniaus mokyklose ir gimnazijose supratau, kad mokytoju nebūsiu. Nes su mokiniais apie metaforas ar pažyminių skyrybą kalbėjausi kaip su sau lygiais, o jie arba vartė akis, arba niurzgėjo, kad nieko nesupranta.

Antroji religija

Televizoriaus neturiu, bet nacionalinio transliuotojo kanalus internetu stebiu reguliariai. Keliskart per savaitę. Dažniausiai „Panoramą“. Ir futbolą, kai rodo.

Trumpas sekimo terminų žodynas

Sekminės – tarptautinė seklių ir sekamųjų šventė. Ši šventė turi religinį pamušalą, nes dalis žmonijos tiki, kad dievai juos seka kiekviename žingsnyje, mato kiaurai stogus ir perskaito slapčiausias mintis.

Kas nuo mūsų slepiama?

Kai buvau mažas, vėlyvajame sovietmetyje, mano tėvų namuose didžiulėje vazoje augo kažkoks citrusinis medelis. Gal citrinų medis, gal apelsinmedis – nebuvo spėjęs subrandinti vaisių, kai tėvai atidavė kaimynams, nes išsigandę žiemos šalčių pagalvojo, kad pas mus nušals. Nes neturėjome centrinio šildymo.