Meniu
Prenumerata

antradienis, spalio 4 d.


TEMPO LĖTĖJIMAS
2021 m. Kinijoje fiksuotas rekordiškai mažas gimstamumas
BNS
Pixabay
Dižioji kinų siena.

Kinijoje gimstamumas 2021 metais buvo rekordiškai mažas, rodo pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys, analitikams įspėjant, kad spartesnis nei tikėtasi populiacijos senėjimas gali trukdyti augti ekonomikai.

Kinijai, kur darbo jėga sparčiai senėja, ekonomika lėtėja, o populiacijos augimas yra mažiausias per kelis dešimtmečius, gresia demografinė krizė.

Gimstamumas antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje nuo 8,52 gimusio kūdikio tūkstančiui gyventojų 2020-aisiais sumažėjo iki 7,52, pranešė Nacionalinis statistikos biuras (NSB).

Gimstamumas pernai buvo mažiausias nuo 1949-ųjų, kai buvo įkurta komunistinė valstybė ir pradėti kaupti tokie duomenys, nurodė NSB. Tai taip pat mažiausias skaičius, nurodomas kasmet nuo 1978-ųjų skelbiamame šalies ekonomikos įvertinime.

Nors valdžia 2016 metais sušvelnino „vieno vaiko“ politiką – vienas griežčiausių šeimos planavimo taisyklių pasaulyje – ir leido poroms susilaukti dviejų vaikų, šie pakeitimai gimstamumo reikšmingai nepadidino.

Pernai Kinijos valdžia dar labiau sušvelnino tvarką ir leido poroms susilaukti trijų vaikų.

Tačiau 2021-aisiais šalyje gimė 10,62 mln. vaikų, padidinusių populiaciją iki 1,41 mlrd., rodo oficialūs skaičiai. Natūralaus populiacijos augimo koeficientas sumažėjo iki 0,34 tūkstančiui gyventojų; anksčiau šis skaičius buvo 1,45.

„Demografinis iššūkis gerai žinomas, bet populiacijos senėjimo greitis yra aiškiai didesnis nei tikėtasi“, – sakė turto valdymo bendrovės „Pinpoint Asset Management“ vyriausiasis ekonomistas Zhiwei Zhang.

„Be to, tai rodo, kad Kinijos potencialus augimas tikriausiai lėtėja sparčiau nei tikėtasi“, – sakė jis.

Pernai po dešimtmečio pertraukos atliktas gyventojų surašymas parodė, kad Kinijos populiacija augo lėčiausiai nuo praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio.

Tarp mažesnį gimstamumą nulėmusių priežasčių minimi brangesnis pragyvenimas ir kultūriniai pokyčiai, pripratinę žmones prie mažesnių šeimų.

Vieno vaiko politiką 1980-aisiais įvedė tuometinis šalies lyderis Deng Xiaopingas, kad sulėtintų gyventojų skaičiaus augimą ir paskatintų ekonomikos plėtrą. Išimtys buvo taikomos tik kaimo vietovėse gyvenančioms šeimoms, kurioms pirmiausiai gimdavo mergaitė, ir etninėms mažumoms.

Gimstamumas buvo kontroliuojamas baudomis, tačiau būdavo ir priverstinių abortų bei sterilizacijos atvejų.

Šios politikos rezultatai buvo dramatiški. 1970 metais vienai moteriai vidutiniškai tekdavo 5,9 vaiko, o 10-ojo dešimtmečio pabaigoje – 1,6.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 01 17 14:56
Spausdinti