Freepik2023-ieji bus karščiausi metai per visą istoriją, kai fiksuojami tokie duomenys, lapkričiui tapus šeštuoju rekordiškai šiltu mėnesiu iš eilės, trečiadienį pareiškė Europos klimato tarnyba „Copernicus“, didindama spaudimą COP28 derybose imtis veiksmų dėl klimato kaitos.
Tarnyba pranešė, kad praėjusį mėnesį buvo pagerintas ankstesnių metų lapkričio karščio rekordas, todėl 2023-iaisiais vidutinė temperatūra pasaulyje bus 1,46 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei prieš industrializaciją.
Perspėjimų, kad šie metai gali atimti karščiausių metų titulą iš 2016-ųjų, ypač po to, kai rugsėjo ir spalio mėnesiais buvo pagerinti rekordai, buvo ir anksčiau, tačiau patvirtinta tai pirmą kartą.
Lapkritį taip pat buvo dvi dienos, per kurias užfiksuota 2 laipsniais Celsijaus šiltesnė temperatūra nei prieš pramonės revoliuciją. Anksčiau nebuvo užfiksuota nė vienos tokios dienos.
„Copernicus“ tarnybos vadovo pavaduotoja Samantha Burgess sakė, kad 2023 metais jau buvo šeši rekordiniai mėnesiai ir du rekordiniai sezonai.
„Nepaprastai aukšta lapkričio mėnesio pasaulinė temperatūra, įskaitant dvi dienas, daugiau nei 2 laipsniais Celsijaus šiltesnes nei ikipramoniniu (laikotarpiu), reiškia, kad 2023-ieji yra šilčiausi metai per visą užfiksuotą istoriją“, – kalbėjo ji.
Mokslininkų teigimu, ledo kernų, medžių rievių ir panašūs duomenys rodo, jog šie metai gali būti šilčiausi per daugiau nei 100 tūkst. metų.
„Temperatūra ir toliau kils“
2023-iaisiais užfiksuota daug pražūtingų ekstremalių orų reiškinių, susijusių su klimato kaita, o pasaulyje ir toliau didėja išmetamo anglies dioksido kiekis.
Remiantis „Copernicus“, kurios duomenys fiksuojami nuo 1940 metų, pirmieji 11 šių metų mėnesių buvo 0,13 laipsnio Celsijaus šiltesni nei ankstesni šilčiausi 2016 metais.
Manoma, kad antrąjį šių metų pusmetį pasaulinę temperatūrą iš dalies skatino meteorologinis reiškinys „El Nino“, kuris 2023 metais visgi sukėlė mažiau anomalijų nei 2015–2016 metais, teigė „Copernicus“.
Pasak tarnybos, rugsėjo–lapkričio mėnesiai – trys rudens mėnesiai šiauriniame pusrutulyje – buvo užtikrintai karščiausi per visą fiksuojamą istoriją.
„Copernicus“ teigimu, vien lapkritis buvo 1,75 laipsnio Celsijaus šiltesnis nei ikipramoniniu laikotarpiu, o lyginant su 1991–2020 metų laikotarpiu šio mėnesio temperatūra gerokai padidėjo – 0,85 laipsnio Celsijaus.
Tokie skaičiai gali reikšti, kad pasaulis vis labiau artėja prie 2015-ųjų Paryžiaus klimato susitarime numatytos 1,5 laipsnio Celsijaus atšilimo, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu, ribos.
Tačiau tam, kad iš tikrųjų būtų pažeista ši riba, pasaulinė temperatūra aukštesnė nei 1,5 laipsnio Celsijaus turėtų išlikti dešimtmečiais.
„Kol šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija ir toliau didės, negalime tikėtis kitokių rezultatų, – sakė „Copernicus“ vadovas Carlo Buontempo. – Temperatūra ir toliau kils, taip pat didės karščio bangų ir sausrų poveikis.“
Trečiadienį mokslininkai taip pat įspėjo apie 26 Žemės lūžio taškus, tokius kaip tirpstantys ledynai, kurie gali sukelti negrįžtamų katastrofų domino efektą visoje planetoje.
