PixabayNe tik Belgijoje, bet ir už jos ribų nuskambėjo belgų vyriausybės svarstymai sutrumpinti darbo savaitę iki keturių dienų. Ir taip darbe užsibūti nelinkę belgai visai rimtai svarsto ilsėtis ne dvi, o tris dienas per savaitę.
Briuselyje nestebina, jei keliasdešimt minučių iki darbo laiko pabaigos dideliame prekybos centre ar mažesnėje parduotuvėje pradedamos išjunginėti šviesos – tai signalas, kad laikas klientams "nešdintis", nes niekas viršvalandžių nedirbs ir parduotuvė užsidarys laiku. Taip pat ne visada esi tikras, ar viena-kita parduotuvė, užeiga ar įstaiga veiks pagal oficialiai nurodytą darbo laiką – galbūt, darbuotojams prireikė kažkur išeiti. Sekmadieniais visuose prekybos centruose – išvis švilpauja vėjas.
Tokia pati alga, bet už keturias, o ne penkias dienas per savaitę. Ne, tai juokelis, o rimtas pasiūlymas, atsidūręs ant federalinės vyriausybes stalo.
Taip pat Belgijoje daugumoje taikoma 38 valandų darbo savaitė, o ne 40 valandų, kaip Lietuvoje.
Be to, Belgijoje suteikiama vienu daugiausia Europoje nedarbo dienų – 12. Tai tiek pat kaip ir Lietuvoje, tačiau dar prisideda regionų nedarbo dienos, jei jos išpuola antradienį ar ketvirtadienį, tuomet dažnai įstaigos ir verslas tiesiog paskelbia apie ilgąjį savaitgalį.
Dabar belgai svarsto, kad gal visą laiką turėti ilgesnius savaitgalius.
„Tokia pati alga, bet už keturias, o ne penkias dienas per savaitę. Ne, tai juokelis, o rimtas pasiūlymas, atsidūręs ant federalinės vyriausybes stalo“, – stebisi olandakalbių laikraštis „Het Nieuwsblad“.
Šį pasiūlymą pateikė vyriausybę sudarantys liberalai. Jų nuomone, darbo savaitę reikia padaryti labiau lanksčią. Pasak pasiūlymo, ir toliau išliks buvęs darbo valandų kiekis per savaitę, bet jos galės būti padalintos į keturias dienas. Kitaip sakant, keturias dienas darbuotojai dirbtų ilgiau, bet turėtų tris savaitgalio dienas.
Numatoma, kad keturių dienų darbo savaitė nebus privaloma – kiekvienas darbuotojas galės rinktis.
„Mes manome, kad tai geras žingsnis darbuotojų laisvės link, bet, žinoma, pats darbuotojas turėtų pasirinkti, – „VTM News“ teigė flamandų žaliųjų vadovė Meyrem Almaci. – Tai yra apie jų gyvenimo susidėliojimą.“
Keturių dienų darbo savaitės idėją paskatino ir COVID-19 pandemija, kai buvo privaloma dirbti iš namų.
„Koronaviruso krizė radikaliai pakeitė mūsų darbo būdą“, – Politico.eu teigė Belgijos darbo ministerijos atstovas.
Pasak dienraščio prancūzakalbiams „La Libre“, septynių partijų valdančiojoje koalicijoje iš esmės jau sutariama dėl to.
Kitą savaitę Belgijos vyriausybė svarstys, kokiems sektoriams taikyti trumpesnę darbo savaitę ir kaip išvengti per ilgos darbo dienos. Jei pasiūlymui bus pritarta, tuomet vyks derybos su verslo ir profsąjungų atstovais. Šis procesas turėtų trukti apie pusmetį.
Tiesa, Belgijos socialistų profsąjungos pasisako prieš tokį pasiūlymą, nes, jų teigimu, tikslas turėtų būti ne darbo valandų perdėliojimas, o jų sumažinimas. Kai kurie ekspertai nuogąstauja, kad ilgesnė darbo diena atsilieps darbuotojų sveikatai ir jų produktyvumui.
Tačiau „Euronews“ rašo, kad bandymai sutrumpinti darbo savaitę Islandijoje 2015 m. ir 2017 m. teigiamai atsiliepė darbuotojų savijautai – fiksuota mažiau streso ir rizikos „perdegti“, o darbo efektyvumui ir produktyvumui tai niekaip neatsiliepė. Žmonės galėjo daugiau laiko praleisti su šeima (pagerėjo ir porų santykiai) bei užsiimti savo hobiais.
