Meniu
Prenumerata

penktadienis, gruodžio 9 d.


AZIJA
A. Blinkenas: Kinija nori užimti Taivaną „daug greičiau“, nei buvo manoma anksčiau atnaujinta
BNS
Scanpix
A. Blinkenas.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį pareiškė, kad Pekinas nori užimti Taivano salą „daug greičiau“, nei buvo manoma anksčiau.

Jis taip pat perspėjo, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šalį veda daug agresyvesne kryptimi.

Kinijos prezidentas ruošiasi užsitikrinti trečiąją penkerių metų kadenciją prie daugiausiai gyventojų pasaulyje turinčios šalies vairo.

Sakydamas svarbią kalbą sekmadienį prasidėjusiame Kinijos Komunistų partijos kongrese jis pasidžiaugė, kad Honkonge baigėsi, jo teigimu, „chaosas“, ir pasmerkė „išorės jėgų“ kišimąsi į savarankišką Taivaną. Kinija šią salą laiko savo dalimi ir žada vieną dieną ją susigrąžinti, prireikus – jėga.

„Mes... niekada neįsipareigosime atsisakyti jėgos naudojimo ir pasiliekame galimybę imtis visų būtinų priemonių“, – sakė Xi Jinpingas. Pastarasis jo komentaras sutiktas audringais plojimais.

„Pastaraisiais metais, vadovaujant Xi Jinpingui, mes matėme labai kitokią Kiniją“, – teigė A. Blinkenas forume Stanfordo universitete. Renginyje taip pat dalyvavo buvusi JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice.

„Ji represyvesnė namuose, agresyvesnė užsienyje. Ir daugeliu atveju tai yra iššūkis mūsų pačių interesams ir mūsų pačių vertybėms“, – pridūrė JAV valstybės sekretorius.

A. Blinkeno teigimu, Xi Jinpingas „sukūrė didžiulę įtampą“ dėl pasikeitusio požiūrio į savarankišką Taivaną, kurio kinų Komunistų partija niekada nekontroliavo, nors teigia, kad sala priklauso Kinijai.

Jis pridūrė, jog Kinija priėmė „pagrindinį sprendimą, kad status quo nebepriimtinas, ir Pekinas yra pasiryžęs siekti susivienijimo daug greičiau“, tiesa, nei konkrečių datų, nei detalių jis nenurodė.

Jau anksčiau aukšto rango JAV kariuomenės veikėjai skambino pavojaus varpais, nes Kinija išplėtė savo karines pajėgas iki tokio lygio, kad netrukus galėtų surengti invaziją į Taivaną.

Kinija jau seniai laikosi pozicijos, kad ji siekia „taikaus susijungimo“ su Taivanu, tačiau pasilieka teisę panaudoti karinę jėgą, ypač jeigu sala kada nors oficialiai paskelbs savo nepriklausomybę.

Dabartinė retorika ir veiksmai prieš Taivaną tapo ryškesni valdant Xi Jinpingui, kuris yra laikomas labiausiai į autoritarizmą linkusiu Kinijos lyderiu per pastaruosius dešimtmečius.

Kinijos prezidentas Taivano užėmimą susiejo su „didžiojo kinų tautos atjauninimo“ politika. Jis yra anksčiau sakęs, kad negalima delsti ir kad šis tikslas negali būti be galo perduodamas iš kartos į kartą.

Sekmadienį sakydamas kalbą Kinijos Komunistų partijos kongreso metu, jis kartojo panašias frazes, kad „istorijos ratai rieda link Kinijos susivienijimo“ ir kad „pasiliekame galimybę imtis visų būtinų veiksmų“.

Bendri interesai

Kinija nepasmerkė Rusijos invazijos į Ukrainą, sukėlusios būgštavimų, kad Pekinas gali pabandyti padaryti kažką panašaus prieš 23 mln. gyventojų turintį Taivaną.

Santykiai tarp Vašingtono ir Pekino pasiekė kelis dešimtmečius nematytas žemumas, abiem pusėms nesutariant dėl prekybos, saugumo ir žmogaus teisių klausimų.

JAV santykiai su Kinija išliko įtempti tiek valdant Donaldui Trumpui, tiek Joe Bidenui.

Tačiau A. Blinkenas teigia, kad didžiausios pasaulio ekonomikos turėtų būti pasirengusios bendradarbiauti dėl bendrų interesų.

Jis sakė, kad pasaulis „iš esmės tikisi“, kad dvi supervalstybės bendradarbiaus klimato kaitos, pasaulinės sveikatos klausimais ir, galbūt, kovojant su neteisėta prekyba narkotikais.

Pekinas „tiesiog turi reaguoti į signalus iš viso pasaulio, ir būti pozityviu, o ne negatyviu veikėju sprendžiant joms rūpimus klausimus“, teigė JAV diplomatijos vadovas.

Kinija dėl JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi rugpjūtį įvykusio vizito Taivane nutraukė bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis klimato kaitos ir kovos su prekyba narkotikais klausimais.

Taip pat dėl šio vizito Pekinas surengė iki šiol didžiausias karines pratybas aplink salą.

Reaguodamas į A. Blinkeno kalbą, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas apkaltino Vašingtoną, kad šis keičia savo požiūrį į Taivaną, paminėdamas tokius pavyzdžius kaip N. Pelosi vizitas ir iniciatyvos dėl karinės pagalbos salai.

„Taikus Taivano klausimo sprendimas negali egzistuoti kartu su Taivano separatizmu“, – sakė Wang Wenbinas.

Tikimasi, kad Xi Jinpingas ir J. Bidenas susės prie derybų stalo per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimą, kuris kitą mėnesį įvyks Balyje. Tai būtų pirmasis lyderių susitikimas po to, kai J. Bidenas pradėjo eiti JAV prezidento pareigas.

2022 10 18 11:45
Spausdinti