Meniu
Prenumerata

antradienis, sausio 18 d.


RUSIJA IR UKRAINA
A. Lukašenka: jeigu karas Donbase atsinaujintų, Baltarusija neliktų nuošalyje
BNS
Scanpix
A. Lukašenka.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad jo šalis „neliktų nuošalyje“, jeigu Rytų Ukrainoje atsinaujintų didelio masto ginkluoti veiksmai tarp Kijevo pajėgų ir prorusiškų separatistų.

„Jie [Vakarų šalys] puikiai suvokia: jeigu jie sukels karelį Donbase arba kur nors prie sienos su Rusija, Baltarusija neliks nuošalyje. Ir aišku, kieno pusėje bus Baltarusija“, – prezidentūros spaudos tarnyba citavo A. Lukašenka pasisakymą per vieną strateginį pasitarimą Gynybos ministerijoje.

„Jie tai supranta, todėl jau pradėjome stiprinti savo šiaurinę [ir] Baltarusijos sieną su Ukraina. Nors tam jokių faktų, priežasčių šiandien nėra. Ten – visiška ramybė ir netgi ramiau negu buvo anksčiau“, – pridūrė jis.

Tačiau A. Lukašenka teigė, kad Vakarų šalys prie sienų su Baltarusija telkia savo pajėgas.

„Jie ten perkelia karinį kontingentą ir apie tai atvirai skelbia, – sakė jis. – Šiuo etapu – apie 8 tūkst. [karių]. Kas dedasi prie [Baltarusijos] vakarinės sienos su Lenkija ir Pabaltiju – jūs gerai informuoti.“

Lenkija, Latvija ir Lietuva pastaraisiais mėnesiais registruoja išaugusį migrantų srautą iš Baltarusijos. Europos Sąjunga kaltina Minsko režimą sąmoningai kurstant chaosą prie Bendrijos sienų, o Baltijos valstybės ir Lenkija šiuos veiksmus vadina hibridine agresija. Minskas atmeta visus kaltinimus.

Šiais metais per Baltarusijos sieną į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją pateko keli tūkstančiai migrantų, dauguma jų – iš Irako. Lietuvoje ir Lenkijoje dėl migrantų krizės pasienyje įvesta nepaprastoji padėtis, Latvijoje – ekstremalioji padėtis, pradėtos statyti pjaunančios vielos užtvaros, sustiprinta sienos apsauga.

Vakarų valstybės šį mėnesį taip pat reiškė reiškė susirūpinimą dėl padidėjusio Rusijos karinio aktyvumo prie sienos su Ukraina.

Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose taip pat kaltina Rusiją siunčiant karius ir ginklus per sieną, kad paremtų kovotojus dviejuose prorusiškuose separatistiniuose regionuose, tačiau Maskva šiuos kaltinimus neigia.

Penktadienį NATO vadovas Jensas Stoltenbergas Vakarų vardu vėl išreiškė susirūpinimą dėl rusų pajėgų telkimo ir perspėjo, kad „jei Rusija panaudos jėgą prieš Ukrainą, tai jai kainuos ir sukels pasekmių“.

Maskva atmetė Vakarų kaltinimus, esą Rusija gali ruoštis invazijai į Ukrainą, ir apkaltino dirbtinai kurstant įtampą regione.

Tuo metu A. Lukašenka pirmadienį kaltino Vakarų šalis, kad šios intensyvina karinę veiklą prie Rusijos sienų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 11 29 12:22
Spausdinti