Meniu
Prenumerata

penktadienis, gegužės 20 d.


KARAS UKRAINOJE
A. Merkel teisina 2008-ųjų sprendimą blokuoti Ukrainos stojimą į NATO
BNS
BNS Foto
Angela Merkel.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį teisino savo 2008 metų sprendimą neleisti Ukrainai iškart įstoti į NATO ir, Rusijos invazijai temdant jos 16 vadovavimo metų palikimą, atmetė ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio kritiką.

V. Zelenskis vėlai sekmadienį paskelbtame pareiškime apsiskaičiavimu pavadino vadovaujant Prancūzijai ir Vokietijai per NATO susitikimą Bukarešte priimtą sprendimą nepriimti jo šalies į Aljansą, nors JAV laikėsi priešingos pozicijos.

„Kviečiu p. Merkel ir p. [buvusį Prancūzijos prezidentą Nicolas] Sarkozy apsilankyti Bučoje ir pamatyti, prie ko per 14 metų privedė nuolaidžiavimo Rusijai politika“, – sakė jis, turėdamas galvoje įtariamus rusų karių žiaurius nusikaltimus prieš civilius ukrainiečius. Pasaulio galios šiuos nusikaltimus vadina karo nusikaltimais.

Ukrainos prezidentas taip pat apkaltino Europos lyderius anuometine savo pozicija siekus nuraminti Rusiją.

Tačiau trumpame pareiškime, kurį paskelbė atstovė, A. Merkel sako, kad ir dabar neatsižada savo sprendimų dėl 2008 metų NATO viršūnių susitikimo Bukarešte.

„Dėl žiaurių nusikaltimų, atskleistų Bučoje ir kitose Ukrainos vietose, buvusi kanclerė visiškai remia visas vyriausybės ir tarptautinės bendrijos pastangas palaikyti Ukrainą ir nutraukti Rusijos barbariškumą bei karą prieš Ukrainą“, – pridūrė atstovė.

Vokietija laikėsi pozicijos, kad Ukrainai 2008 metais buvo per anksti stoti į NATO, nes tuo metu nebuvo įvykdytos politinės sąlygos.

A. Merkel, kuri praėjusių metų pabaigoje po keturių kadencijų kanclerio poste pasitraukė iš politikos, kažkada buvo vadinama laisvojo pasaulio lydere.

Tačiau Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtas karas Ukrainoje atskleidė jos politinio palikimo trūkumus – kritikai sako, kad dėl jos įtampos mažinimo politikos Kremliaus lyderio atžvilgiu Vokietija ir Europa dabar yra pažeidžiamos.

Ypač daug dėmesio sulaukia Vokietijos priklausomybė nuo Rusijos energijos. 2014 metais Vokietija iš Rusijos importavo 36 proc. sau reikalingų gamtinių dujų, bet prieš invaziją šis skaičius jau buvo 55 procentai.

Dėl šios priklausomybės Berlynas sako negalintis veikti pagal JAV ir kitų sąjungininkių raginimą paskelbti visišką rusiškos energijos embargą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 04 04 17:18
Spausdinti