ScanpixArtėja Lenkijos prezidento rinkimai, kurių pirmasis turas vyks gegužės 18 d. Juose kol kas pirmauja du kandidatai – valdančiosios partijos kandidatas Rafałas Trzaskowskis ir opozicinės „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos remiamas Karolis Nawrockis. Apie galimas rinkimų baigtis Liepa Žeromskaitė kalbėjosi su Sasekso (JK) universiteto profesoriumi Aleksu Szczerbiaku.
– Kaip lenkai vertina dabartinę valdančiąją koaliciją ir pagrindinę partiją Pilietinę platformą? Savo bloge minite, kad jaučiamas nusivylimas, nes partija nevykdo pažadų, kuriuos davė prieš rinkimus.
– Taip, visiškai teisingai. Manau, kad didžioji dalis lenkų yra nusivylę vyriausybės veiklos rezultatais. Jei [prezidento – IQ past.] rinkimuose vienintelis klausimas būtų pasitikėjimas valdžia, tuomet valdantieji ir Pilietinės platformos kandidatas R. Trzaskowskis pralaimėtų. Tai daug kuo susiję su faktu, kad, kaip ir minėjote, dėl įvairių priežasčių kai kuriose politikos srityse jie neįvykdė pažadų, kuriuos davė per savo rinkimų kampaniją.
Asmeninis archyvasPilietinės platformos programa buvo pavadinta „100 darbų per 100 dienų“, kuriuos ji pristatytų per 100 dienų po rinkimų. Internete yra skaičiuoklė (kuri nėra remianti opoziciją), pagal kurią iki šiol iš tų veiksmų įvykdyta gal 20 ar 30. Dienų, žinoma, praėjo jau kur kas daugiau nei 100. Nusivylusios labai specifinės grupės – rinkimuose dalyvavo rinkėjai, tikėjęsi abortų suvaržymų atlaisvinimo ar civilinės partnerystės tos pačios lyties poroms įteisinimo, ypač jauni rinkėjai. O Pilietinei platformai tų projektų nepavyko prastumti net parlamente, ką ir kalbėti apie prezidento veto.
Bet yra vienas mažas perspėjimas: kai tarptautinė situacija yra gana nenuspėjama, gali vykti vadinamasis telkimosi aplink vėliavą efektas – žmonės linkę telktis aplink valdančiąją partiją, politikus, kurie tuo metu yra valdžioje. Šiuo metu yra tam tikra tarptautinė krizė, ir pastaraisiais mėnesiais, nors ir yra daugiau vyriausybei prieštaraujančių nei jai pritariančių, tas skirtumas mažėjo. Vyriausybei ši situacija, kai tarptautinė padėtis neaiški, yra palanki – turiu omenyje taikos derybas Ukrainoje, klausimus dėl JAV paramos Europos saugumui. Tad dabar tai [nusivylimas – IQ past.] nėra tokia didelė problema, kokia buvo prieš kelis mėnesius.
– Tuomet, turint omenyje visą kontekstą ir situaciją, matant apklausas, kiek, jūsų nuomone, tikėtina, kad Pilietinės platformos kandidatas R. Trzaskowskis laimės prezidento rinkimus?
– Na, šiuo metu jis yra favoritas (interviu vyko balandžio viduryje – IQ past.). Rinkimų kampanija efektyviai pradėta praėjusį lapkritį, formaliai – sausį, ir nuo tada kiekviena nuomonių apklausa rodo, kad jis pirmauja ne tik surinkęs didžiausią balsų skaičių, bet ir antrajame ture. Lenkijoje, jei nesurenki 50 proc. balsų pirmajame ture, keliauji į antrąjį. Pagal apklausas jis laimėtų antrąjį turą prieš kiekvieną oponentą, tad jis iš tiesų yra favoritas. Jei neklystu, gal viena apklausa rodė, kad jis nelaimėtų antrojo turo.
Čia yra du dalykai – prezidento rinkimai nebus vien referendumas dėl pasitikėjimo vyriausybe, daugybė žmonių ateis balsuoti, pasinaudoti savo galimybe išreikšti nepasitenkinimo, bet gali būti, kad daugybė tų, kurie palaiko vyriausybę, kurie niekada nebalsuotų už opozicijos kandidatus, pasirinks likti namie. Tai žmonės, kurie yra nusivylę dėl nepavykusių pastangų įvesti naują abortų įstatymą arba dėl griežto elgesio su migrantais, dėl ko labai nesmagiai jaučiasi liberalūs rinkėjai. Jie gali nuspręsti likti namie.
Žmonės nusivylę vyriausybe, bet opozicijos kandidatai turi tai efektyviai išnaudoti. Štai kodėl R. Trzaskowskis vis dar pirmauja – nors dauguma žmonių nėra vyriausybės gerbėjai ir referendume balsuotų prieš ją, opozicijos kandidatai iki šiol to nepasitenkinimo nesugebėjo nukreipti. Kažkas turi pasakyti ne tik tai, kad „esu nusivylęs vyriausybe“, bet ir „eisiu balsuoti už šį žmogų, kad parodyčiau savo nusivylimą“. Manau, kad daugelis žmonių apsispręs per kelias ateinančias savaites iki rinkimų, šiuo metu daug jų nekreipia dėmesio į kampanijas, tai tiesiog naujienos. Bet šiuo metu PiS kandidatas – pagrindinis opozicijos kandidatas, – net nesugeba paveikti rinkėjų tiek, kad jie sakytų balsuosiantys už PiS, kad išrinktų jį prezidentu. Jis nesugeba nukreipti to nusivylimo, ir, jei nori laimėti rinkimus, jis bei kiti opozicijos kandidatai turi tai padaryti.
– Pilietinė platforma kaltina dabartinį Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą dėl neįvykdytų reformų. Ar tai tiesa, ar jis iš tiesų trukdo? Ir kitas klausimas – ar Pilietinės platformos rinkėjai supranta, kad, patraukus A. Dudą ar kitą opozicijos kandidatą, jei jie prezidentu išrinktų R. Trzaskowskį, vyriausybė pagaliau galėtų pradėti ką nors daryti?
– Tai nėra visiška tiesa, bet iš dalies savo reformų jie negalėjo įvykdyti dėl A. Dudos. Jei teisingai pamenu, A. Duda vetavo keturis įstatymus, dar buvo apie 10, kuriuos jis nusiuntė į konstitucinį tribunolą – tai yra dar vienas jam galimas dalykas. Bet didžiąja dalimi atvejų tai ne įstatymai, kurie buvo sustabdyti, nes buvo nusiųsti tribunolui. Tai, beje, galima daryti dviem būdais: pirma, gali įstatymą stabdyti, ir tai vadinama prevenciniu keliu, iki kol konstitucinis tribunolas įvertins įstatymą konstituciškai, ir, antra, gali jau įvestą įstatymą nusiųsti tribunolui ir paprašyti jį įvertinti. Tai jis [A. Duda – IQ past.] ir darė, tačiau tų atvejų nebuvo tiek daug.
Žinoma, buvo vietų, kur valdančioji partija bandė pristatyti reformą ir, jei ji būtų perėjusi parlamentą, prezidentas ją būtų vetavęs – tai iš esmės bet kokios teisinės sistemos reformos. Dabar vyriausybė sako, kad neteisėti bet kokie teisėjai, paskirti Lenkijos teisėjų tarybos, – tai institucija, kuri Lenkijoje skiria teisėjus ir kuri po reformos 2018 m. tapo smarkiai įtakojama politikų, o ne teisinės sistemos narių, – taigi iš esmės vyriausybė sako, kad bet kokie šios naujos institucijos paskirti teisėjai yra neteisėti. Juos vadina neoteisėjais – tai menkinamasis terminas. Pagal Lenkijos konstituciją teisėjus skiria prezidentas – labai paprasta. Visos kitos institucijos gali juos rekomenduoti, bet prezidentas nebūtinai turi į jas kreipti dėmesio. Ir prezidentas dabar sako – nepriimsiu jokio įstatymo, kuris pažeidžia mano paskirtų teisėjų statusą. Jis tokią reformą vetuotų, ir ji tikrai nepraeitų.
Bet yra ir kitų įstatymų, kuriuos jis gali blokuoti – pavyzdžiui, mėginimus liberalizuoti abortų įstatymą. Bet dabartinė priežastis, kodėl jie nėra įvesti, yra ta, kad jie net neperėję parlamente. Koalicijoje jaučiamas susiskaldymas, tai reiškia, kad jie tarpusavyje negali susitarti, o jei ir susitarė, parlamentas vis tiek nubalsavo prieš. Pavyzdžiui, nubalsuota prieš švelniausią abortų reformą, kai buvo bandoma dekriminalizuoti pagalbą atlikti abortą.
Kai kuriuos paskyrimus turi pasirašyti prezidentas, ir čia visur valdančioji partija taip pat turėjo problemų. Svarbiausias jų – ambasadorių paskyrimas, jų negali paskirti be prezidento. Valdančioji partija norėjo pašalinti daugelį PiS paskirtų ambasadorių ir pakeisti juos savo žmonėmis – toks buvo planas. Ir to jie negali padaryti be prezidento pritarimo, ir daugeliu atvejų prezidentas atsisakė tai daryti. Tai svarbu, nes, net jei valdžia gali atšaukti ambasadorių, grąžinti jį į Varšuvą, ir paskirti vietoj to ką nors vadovauti ambasadai, – pareigos vadinamos charge d'affaires, – šios pareigos neturi to paties diplomatinio statuso kaip ambasadorius, o tai yra svarbu atsižvelgiant į tai, kaip priimančioji šalis su juo elgiasi. Dėl to Lenkija neturi ambasadoriaus JAV, ten yra charge d'affaires. Vyrukas, kurį jie norėjo paskirti, Bogdanas Klichas, yra Pilietinės platformos politikas, buvęs ministras, Senato narys, ir prezidentas atsisakė pasirašyti jo skyrimą. Jei neklystu, tas pats yra ir Izraelyje, nors dabar jie, atrodo, situaciją sprendžia.
Tad nėra tiesa, kad teisės aktų leidybos programa yra blokuota. Daug kas nebuvo įgyvendinta, nes arba jie [Pilietinė platforma – IQ past.] nepristatė akto, arba nesugebėjo jam surinkti daugumos. Tačiau yra ir reikšmingų reformų, su kuriomis jiems nepavyko praeiti, teisinės sistemos reforma būtų svarbiausia. Manau, kad, jei jie būtų bandę prastumti moralinių ir kultūrinių klausimų reformas, abortus ir pan., A. Duda būtų blokavęs ir tai. Bet jis tokių įstatymų net neturėjo ant savo stalo.
Dar svarbu yra elitiniai paskyrimai, tam tikrais atvejais Pilietinė platforma naudoja aplinkkelius. Reikšmingiausias pavyzdys yra generalinio prokuroro. Jo irgi negali paskirti be prezidento parašo, taip pat negali atsikratyti dabar einančiu pareigas. Tai ką jie padarė? Jie pasakė, kad buvusios valdžios paskirtas generalinis prokuroras nebuvo tinkamai paskirtas, jie [Pilietinė platforma – IQ past.] jo nepripažino. Jie jo neatleido, bet kadangi jis nebuvo tinkamai paskirtas, jie paskyrė savo žmogų. Tad tam tikrais atvejais jie rado išeitis, tam tikrais atvejais ne, ir negali, nes jiems reikia prezidento.
Taigi jei PiS kandidatas laimės rinkimus, Pilietinei platformai bus labai labai sunku, jie nebegalėtų prastumti visų savo pažadų, likęs jų laikas valdžioje būtų labai sudėtingas.
– Kokia tikimybė iki 2027 m. sulaukti išankstinių rinkimų, jei laimėtų R. Trzaskowskis arba K. Nawrockis?
– Manau, kad, jei laimės R. Trzaskowskis, valdžia ištemps iki 2027 m., viskas bus gerai. Žinoma, bus tam tikrų politinės programos gabalų, kurie nepraeis dėl susiskaldymo koalicijoje, bet svarbiausias dalis jie prastums, pavyzdžiui, teisines reformas. Ir nenuvertinkime, kad tai, kas iš tiesų laiko kartu lenkų koalicijas, yra paskyrimai, priėjimas prie elitinių postų – tai valdančiąją koaliciją išlaikys kartu, nes prezidento kabinetas nebekels tiek nestabilumo ir trikdžių. Pilietinei platformai tai suteiktų ne tik lengvesnį gyvenimą, bet ir naują kvėpavimą tuo atžvilgiu, kad tai jai duos didelį postūmį iš rinkėjų, ir tai leis pasistūmėti į priekį ten, kur daug ko negalėjo daryti kartu su A. Duda.
Jei laimėtų K. Nawrockis, viskas būtų kitaip. Pirmiausia, svarbu paminėti, kad Lenkijoje nėra taip lengva surengti išankstinius rinkimus. Tai galima padaryti trimis būdais. Pirma, parlamentas turėtų galutinai susiskaldyti ir pats to norėti, nes išankstiniams rinkimams kelti reikia dviejų trečdalių daugumos. Tai gana sunku pasiekti. Kitas – atsistatydinti premjerui, ir rinkimai vyksta, jei po to būna trys nesėkmingi bandymai paskirti įpėdinį, kas yra gana ilgas ir sunkus procesas, dažniausiai politikai susitaria ir ką nors sulipdo, nes rinkimų nenori. Politikai nenori prarasti savo vietų, pinigų ir t. t. Trečias būdas – nepatvirtinti biudžeto. Tai gali nutikti tik kiekvienų metų sausio pabaigoje, iki rugsėjo pradžios biudžetas turi būti patvirtintas. Jei to nepadarai iki sausio pabaigos, prezidentas gali paleisti parlamentą. Tai labai specifinis laikotarpis, ir tai taip pat nėra lengva.
Bet jei K. Nawrockis laimėtų prezidento rinkimus, tai valdančiajai koalicijai sukeltų didelių problemų. Tai taptų šlubos anties valdžia, ji negalėtų prastumti naujų, kertinių savo programos įstatymų. Prezidentas įgaus didžiulį mandatą, kur kas didesnį nei parlamentarai. Iš esmės žmonės nubalsuotų kaip nepasitikintys, Donaldas Tuskas [dabartinis premjeras – IQ past.] galėtų į viską spjauti ir sakyti: „Žinote, man jau gana, grįžtu į kokį mielesnį darbą Briuselyje“, ar pan.
Tad būtų du scenarijai – arba valdančioji koalicija šlubuos iki kitų rinkimų 2027 m., būdama labai neefektyvi (jei ji dabar būtų nepopuliari, tai kas pasidarytų po dvejų metų), arba politinė dinamika bus tokia, kad valdžia subyrės. Užtektų vieno politinio elemento koalicijoje, kuris sutiktų pereiti prie PiS, arba žmonės sakytų: „Žiūrėkite, tokia padėtis yra nepavydėtina. Jos neįmanoma valdyti. Tai visiška netvarka, pamirškime savo nuostolius ir kelkime rinkimus.“
Jei R. Trzaskowskis laimės, bus ramybės ir vienybės periodas, didžiulis postūmis dabartinei koalicijai, ji galės prastumti daug simbolinių reformų, manau, koalicijai bus didžiulis spaudimas tai padaryti, ir R. Trzaskowkis nekeltų daug galvos skausmo D. Tuskui, jie dirbtų kartu. Bet jei laimės opozicijos kandidatas, tikrai bus problemų.
– O kiek įtakos rinkimuose turi trečiasis kandidatas Sławomiras Mentzenas? Ar jis gali reikšmingai pakeisti rinkimų rezultatą? Šiuo metu, atrodo, jis vagia balsus iš abiejų pagrindinių oponentų.
– Tuo metu, kai rašiau savo blogo įrašą, atrodė, kad jis turi rimtą progą finišuoti antras ir nugalėti K. Nawrockį, ir tai turėtų didžiulių pasekmių. Būtų įdomu pamatyti, kaip antrajame ture kaunasi S. Mentzenas ir R. Trzaskowskis. Yra daug prielaidų manyti, kad jis būtų kur kas pavojingesnis oponentas R. Trzaskowskiui, o ne K. Nawrockiui. Žinoma, ties tuo R. Trzaskowkio kampanijos žmonės labai daug dirba.
Kitas dalykas, aišku, yra įtaka Lenkijos politikai, nes pastaruosius 20 metų sistema buvo dominuojama dviejų partijų – Pilietinė platforma ir PiS laimėdavo rinkimus nuo 2005-ųjų, iš esmės kiekvieną kartą tai buvo kova tarp šių dviejų partijų. Akivaizdu, kad, jei Konfederacijos kandidatas šį ratą sulaužytų, tai turėtų didelę įtaką Lenkijos politikai.
Tačiau nuo tada, kai rašiau šį įrašą, S. Mentzenas prarado savo momentą, jis sustojo. Tiesą sakant, per paskutines dienas jis net prarado šiek tiek paramos. Jis vis dar lieka trečias, tačiau jo galimybės laimėti atrodo kur kas mažesnės, ir manau, kad yra sunkiai tikėtina, jog jis nugalėtų K. Nawrockį.
Kai rašiau savo blogo įrašą, vienas pagrindinių mano naudotų argumentų buvo jo turimas momentas, kas politikoje yra labai svarbu, jei tą momentą sugebi pasikinkyti. Jis tą momentą prarado, ir dabar, atrodo, kaunasi, kad išlaikytų tai, ką turi. Pavyzdžiui, neseniai vienoje radijo stotyje jis pasisakė apie asmeninį požiūrį į abortus. Lenkijoje šiuo metu abortų įstatymas yra labai griežtas, išimtys yra nebent nėštumas po išprievartavimo arba jei gresia pavojus motinos gyvybei. Jo žurnalistas paklausė apie abortus, ir jis atsakė nemanantis, kad turėtų likti išimtis dėl išprievartavimo, kad tai nėra klausimas, ar tiki, kad vaisius yra žmogus, bet tai, kad tai nėra jo kaltė, jog jis į pasaulį atkeliaus dėl nusikalstamo akto.
Dėl to jis prarado daug rėmėjų. Jis buvo populiarus tarp jaunų žmonių, jam sekėsi gerai, tačiau jie turi gana liberalias nuostatas dėl moralinių ir kultūrinių klausimų, pavyzdžiui, tos pačios lyties porų civilinės partnerystės ar abortų. Žinoma, pati partija (Konfederacija – IQ past.) šiais klausimais turi labai konservatyvias pažiūras, ir atrodo, kad S. Mentzenas taip pat. Priežastis, kodėl jis tapo populiarus tarp jaunimo, yra ta, kad jis šiuos sudėtingus klausimus paliko nuošalyje ir kalbėjo apie tuos, kuriais jo jauni rinkėjai su juo sutinka: mokesčių mažinimą, dereguliaciją, mažesnį valstybės aparatą, ekonominį liberalizmą ir pan. Jo rinkėjai mano, kad tai puiku, jie galvoja, kad valstybė per didelė, jie nekenčia mokesčių. Jie galbūt yra liberalūs dėl abortų, tačiau nemėgsta „leftistų“ labiau, nei nemėgsta radikalios dešinės. „Leftistai“ yra tie, kurie bando juos konsultuoti internete, juos užčiaupti ir pan. Tačiau problema su tuo interviu buvo ta, kad išryškintas disonansas tarp jo pažiūrų ir daugelio jo rinkėjų požiūrio pavertė jį gana radikaliu. Tai jam daug kainavo.
Nuo tada buvo ir kitų įvykių. Pavyzdžiui, balandžio 11 d. vyko chaotiški kandidatų debatai, iš pradžių turėjo būti debatai tarp K. Nawrockio ir R. Trzaskowskio, bet tada užprotestavo kiti kandidatai, sakydami, kad irgi turėtų būti pakviesti, bet S. Mentzenas buvo kitoje šalies pusėje, jis negalėjo atvykti ir prisijungti, tad debatuose nedalyvavo. Tai jam irgi nepadėjo. Jis praranda savo populiarumą.
Dabar manau, kad jis nefinišuos antras, nebent iki rinkimų nutiks kokia nors reikšminga dinamika. Tačiau labai svarbu, kur nukeliaus jo rinkėjai. Treji iš keturių pastarųjų Lenkijos prezidento rinkimų buvo nulemti trečiojo kandidato rinkėjų. 2005 m. laimėjo antrasis kandidatas, nes surinko beveik visus trečiojo kandidato balsus.
– Ar numanote, ką jo rinkėjai galėtų pasirinkti?
– Manau, kad jie rinksis K. Nawrockį ir vengs R. Trzaskowskio. Pastarąjį kartą, per prezidento rinkimus 2020-aisiais, Konfederacijos kandidato balsai nuėjo kitiems dviem kandidatams 50 ir 50. Šįkart apklausos rodo, kad jie pasiskirstytų maždaug 70 ir 30. 70 proc. keliautų K. Nawrockiui, gal du trečdaliai, gal daugelis išvis nebalsuotų antrajame ture, liktų namie. Bet tie, kurie eis balsuoti, veikiausiai balsą atiduos K. Nawrockiui, ne R. Trazskowskiui.
Ir tai R. Trazskowskiui yra problema – jis laimės pirmąjį turą, dėl to yra mažai abejonių, nebent dėl kokios nors priežasties jo kampanija per artimiausias savaites subyrės. Jo iššūkis yra antrasis turas – iš kur jis ims balsus? Abejotina, kad iš S. Mentzeno, nes šiuo metu Pilietinė platforma yra valdančioji partija. Praėjusį kartą politinis istablišmentas buvo PiS (2020 m. antrajame prezidento rinkimų ture susikovė R. Trzaskowskis ir antros kadencijos siekiantis A. Duda, pastarasis laimėjo labai nedidele persvara – IQ past.), ir daug žmonių balsavo už R. Trzaskowskį vien dėl to, kad pasipriešintų A. Dudai. Šįkart, jei nori balsuoti prieš valdžią, kuri yra Pilietinė platforma, balsuoji prieš R. Trzaskowskį. Tad trečiojo kandidato balsai ir vėl tampa kritiškai svarbūs.
