Scanpix„TikTok“ kariuomene“ pašiepiamai vadinami „kadyrovcai“ – ir Kremliaus priespaudai nepasidavusių čečėnų taikiklyje.
Ukrainietis pabėgėlis, sužinojęs, kad iš karo jį ir jo šeimą išvežė čečėnas, atsiduso: „Dieve, vieni čečėnai atvyko mūsų nužudyti, o kiti mus gelbsti!“
Šiaurės Kaukazo kalniečiai, tarp kurių – čečėnai, nuo seno garsėjo kaip drąsūs, nuožmūs kariai. Dar XIX a. jie daugiau nei dvidešimt metų priešinosi Rusijos okupacijai, ir tai kėlė tiek baimę, tiek pagarbą patiems rusams. Apie juos rašė tokie rusų literatūros klasikai kaip Michailas Lermontovas ar Levas Tolstojus.
Per Pirmąjį pasaulinį karą sukurta carinė Kaukazo čiabuvių raitoji divizija užsitarnavo bauginantį Laukinės divizijos vardą. Kalbant ne apie tokią tolimą istoriją, čečėnų karingumą išgarsino Pirmasis Čečėnijos karas (1994–1996 m.), kurį jie laimėjo prieš daug didesnę Rusijos armiją. 1999 m. prasidėjęs Antrasis Čečėnijos karas peraugo į partizaninę kovą, kuri tęsėsi beveik du dešimtmečius.
