Amnesty International nuotr.Žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ padalinio Ukrainoje vadovė atsistatydino, apkaltinusi šią grupę atkartojant Kremliaus propagandą kontraversiškoje ataskaitoje, kurioje kritikuojamas Kyjivo pajėgų atsakas į Rusijos karinę invaziją.
„Amnesty“ išprovokavo įtūžį Ukrainoje, ketvirtadienį paskelbusi ataskaitą, kurioje ukrainiečių kariuomenė kaltinama sukelianti pavojų civiliams, kai įkuriamos bazės mokyklose arba ligoninėse, taip pat rengianti kontratakas iš tankiai apgyventų teritorijų.
„Jei negyvenat šalyje, į kurią įsibrovė okupantai, draskantys ją į gabalus, tikriausiai nesuprantate, ką reiškia smerkti gynėjų kariuomenę“, – vėlai penktadienį per socialinius tinklus parašė „Amnesty“ Ukrainos biuro vadovė Oksana Pokalčuk ir paskelbė apie savo atsistatydinimą.
„Ir jokie žodžiai jokia kalba negali to perteikti žmogui, nepatyrusiam šio skausmo“, – pridūrė ji.
O. Pokalčuk sakė mėginusi perspėti „Amnesty“ vadovybę, kad naujoji ataskaita yra vienpusiška ir neatsižvelgianti į Ukrainos gynybos ministerijos nuomonę, bet jos kalbos buvo ignoruojamos.
„Dėl to organizacija nesąmoningai išleido ataskaitą, kuri atrodo palaikanti Rusijos naratyvus. Nors siekta apsaugoti civilius, šis tyrimas tapo Rusijos propagandos įrankiu“, – tęsė O. Pokalčuk.
„Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard pakomentavo žinią apie O. Pokalčuk pasitraukimą: „Oksana buvo vertinga „Amnesty“ kolektyvo narė ir septynerius metus vadovavo „Amnesty International“ biurui Ukrainoje, užtikrinusi daug reikšmingų pasiekimų žmogaus teisių srityje.“
„Mums labai gaila išgirsti, kad ji palieka organizaciją, bet gerbiame jos sprendimą ir linkim geros kloties“, – pridūrė A. Callamard.
„Amnesty“ nurodė, kad liepos 29 dieną susisiekė su Kyjivu dėl savo tyrimo išvadų, bet iki paskelbiant ataskaitą nesulaukė jokio atsakymo. Tačiau O. Pokalčuk argumentavo, kad Ukrainos vyriausybei tiesiog nepakako laiko ataskaitai išnagrinėti.
„Amnesty“ dokumente išvardyti incidentai, kai Ukrainos pajėgos atrodo sukėlusios pavojų civiliams 19 miestų ir miestelių Charkivo ir Mykolajivo srityse bei Donbaso regione.
Po keturis mėnesius trukusio tyrimo parengtoje ataskaitoje „Amnesty International“ teigė nustačiusi, kad ukrainiečių kariuomenė steigė bazes mokyklose bei ligoninėse ir rengė atakas iš gyvenamųjų rajonų. Pasak organizacijos, tokia taktika pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę.
Visgi „Amnesty International“ pažymėjo, kad tokia taktika „jokiu būdu nepateisina Rusijos nesirinktinai vykdomų atakų“.
„Esame dokumentavę šabloną, kai Ukrainos pajėgos sukelia pavojų civiliams ir pažeidžia karo įstatymus, veikdamos apgyventose teritorijose“, – sakė A. Callamard.
„Gynybos padėtis neatleidžia Ukrainos kariuomenės nuo tarptautinės humanitarinės teisės laikymosi“, – pabrėžė ji.
Ukrainos vyriausybė dėl šios ataskaitos pažėrė griežtos kritikos. Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba „Amnesty“ kaltinimus vadino nesąžiningais, o gynybos ministras Oleksijus Reznikovas netgi pavadino šį dokumentą „iškrypėlišku“.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad žmogaus teisių grupė mėgina suteikti „amnestiją teroristinei valstybei ir perkelti agresorės atsakomybę aukai.“
„Jei kas nors parengia ataskaitą, kurioje auka ir agresorius tariamai kažkuo yra lygūs, jei analizuojami kažkokie duomenys apie auką, o tai, ką tuo metu darė agresorius, ignoruojama, su tuo negalima taikstytis“, – pabrėžė jis.
