ScanpixKovoje dėl prezidento posto COVID-19 pranašumą suteikė valdantiesiems. Kol kas.
Metų pradžioje tikėtasi, kad Lenkijos prezidento rinkimai bus svarbiausias šalies politinę darbotvarkę formuosiantis veiksnys. Kovo pradžioje šaliai smogusi viruso COVID-19 sukelta pandemija sujaukė ne tik ją, bet ir gyventojų kasdienybę – Lenkija tapo viena anksčiausiai ir griežčiausiai žmonių judėjimą apribojusių valstybių.
„Tačiau politiniai skaičiavimai niekur nedingo“, – IQ sakė Sasekso universiteto Didžiojoje Britanijoje profesorius Aleksas Szczerbiakas. Prezidento rinkimai neabejotinai turėjo tapti ir taps referendumu dėl Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ politikos. Dabartinio šalies vadovo Andrzejaus Dudos perrinkimas vyriausybei leistų užsitikrinti galimybę dar trejus metus – iki 2023-iaisiais numatytų parlamento rinkimų – sėkmingai įgyvendinti radikalią valstybės pertvarką. Jo pralaimėjimas, turint galvoje tai, kad „Teisė ir teisingumas“ parlamente neturi reikalingos trijų penktadalių daugumos prezidento veto atmesti ir nuo praėjusių metų prarado Senato – aukštųjų šalies parlamento rūmų – valdymą, užkirstų kelią vyriausybei efektyviai dirbti ir galbūt keltų klausimą dėl išankstinių parlamento rinkimų.
Kriminalinis veiksmas
