Scanpix„Vokietija prarado įtaką – tai pripažįsta opozicinės jėgos, ekspertai ir rodo gyventojų apklausos“, – teigė Konrado Adenauerio fondo Lietuvoje vadovė Fausta Šimaitytė. IQ interviu su Vokietijos eksperte aiškinomės, kaip vasario 23 d. pirmalaikiai rinkimai gali pakeisti Berlyno politiką ir įsipareigojimus Lietuvai.
– Ar galima sakyti, kad per pastaruosius metus Vokietija prarado įtaką ir autoritetą ES bei pasaulio arenoje?
– Taip, Vokietija prarado įtaką – tai pripažįsta opozicinės jėgos, ekspertai ir rodo gyventojų apklausos. Nors kancleris Olafas Scholzas kartoja, kad jis priima sprendimus drauge su sąjunginiais, bet laikydamasis skirtingos pozicijos dėl Ukrainos tarptautinėje arenoje dažnai jis lieka vienas ir izoliuotas.
Po Joe Bideno kadencijos pabaigos (JAV prezidento poste – red. past.), kancleris neteko vienintelio kiek artimesnio sąjungininko. Jam nepavyko užmegzti glaudesnio ryšio nei su Emmanueliu Macronu (Prancūzijos prezidentas), nei su Vidurio nei su Rytų Europos lyderiais.
– Kiek rimtą iššūkį „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) kelia Krikščionių demokratų sąjungai (CDU) pergalei?
– CDU lyderis Friedrichas Merzas pasakė, kad išlaikys „užkardą“ prieš AfD. Tačiau stiprus politinis spaudimas iš AfD pusės jaučiamas – per paskutinius tris metus partijos reitingai padvigubėjo nuo dešimt iki dvidešimt procentų. F. Merzas perspėjo, kad AfD gali įgyti daugumą parlamente, jei socialdemokratai ir žalieji nepalaikys posūkio migracijos politikoje.
– Kokia tikimybė, kad rinkimai Vokietijoje gali vienaip ar kitaip pakeisti brigados Lietuvoje planus?
– CDU yra transatlantinė partija ir vadovaujama F. Merzo yra tvirtai įsipareigojusi Rytų ir Vidurio Europai, tad brigados sėkmingai dislokacijai teikia daug reikšmės. Teisiniai brigados klausimai Vokietijoje jau išspręsti, tarp likusių iššūkių matomi personalo, karinės įrangos bei finansavimo klausimai.
Pastarasis yra itin opus, nes planuotos išlaidos kol kas nėra įtrauktos į Vokietijos gynybos biudžetą. Todėl būsima vyriausybės koalicija dar diskutuos apie galimą „skolos stabdžio“ reformą arba sutaupymus kitose biudžeto srityse.
