Rusijos karas Ukrainoje sukrėtė įprastas jos sąjungininkes posovietinėje Vidurinėje Azijoje. Šias šalis su Maskva sieja oficialūs politikos, ekonomikos ir energijos tiekimo ryšiai, taip pat neoficialūs šeiminiai, kultūros ir kalbos ryšiai, ir jos nepritariamai pažiūrėjo į Rusijos sprendimą užpulti kitą posovietinę kaimynę. Vis dėlto net ieškodamos alternatyvių sąjungų kai kuriais atžvilgiais jos dar glaudžiau susisaisto su buvusia kolonijine šeimininke.
Penkių Vidurinės Azijos respublikų, „stanų“ (žr. žemėlapį), sostinės automatiškai laikosi pozicijos skelbti neutralumą dėl karo ir atsisakyti suteikti Rusijai diplomatinę priedangą, išskyrus susilaikymą per balsavimus Jungtinėse Tautose Rusijos agresijai pasmerkti. 2024 m. bus taip pat. Bet kartu tęsis Vidurinės Azijos pastangos plėtoti santykius su kitais partneriais.
Pagrindinė iš jų – Kinija. 2023
m. prezidentas Xi Jinpingas surengė pirmą Kinijos ir Vidurinės Azijos viršūnių susitikimą. 2024 m. santykiai dar pagilės. Nenorėdamas nusileisti prezidentas Joe Bidenas pakvietė Vidurinės Azijos šalių vadovus į Vašingtoną; toks viršūnių susitikimas su JAV valstybės galva jiems buvo pirmas. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis su valstybių penketo vadovais po rusų invazijos buvo susitikęs jau du kartus. Ryšiai su Vakarais toliau plėsis.