ShutterstockGegužės 21 dieną Graikijoje vyko parlamento rinkimai. Juose pergalę iškovojo valdančioji „Naujosios demokratijos“ (ND) partija, gavusi beveik 40 proc. balsų. Tačiau jie atsisakė mėginti formuoti valdančiąją koaliciją, žinodami, kad toks apsisprendimas lems pirmalaikių rinkimų organizavimą, o juose jau veiks kita rinkimų sistema, pagal kurią nugalėtojai gauna papildomų vietų parlamente.
ND tikisi, kad šį sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose jų gautų balsų užteks užsitikrinti daugumą, iki kurios po gegužės rinkimų trūko 5 mandatų.
Graikijos parlamente yra 300 narių. Daugumai pasiekti reikia 151 mandato. Į nugalėtojo premiją daugiausiai balsų gavusi partija pretenduoja tik tada, jeigu gauna bent 25 proc. balsų, o jos dydis priklauso nuo balsų skaičiaus. Skaičiuojama, kad 38 proc. turėtų pakakti absoliučiai daugumai gauti. Kai paaiškėja, kokio dydžio premiją gaus nugalėtojai, likusios vietos paskirstomos šešiasdešimtyje apygardų pagal proporcinę rinkimų sistemą. Apygardų dydis labai skiriasi – mažiausios yra vienmandatės, o didžiausiose renkamas dviženklis skaičius parlamentarų. Kad partija galėtų dalyvauti dalinantis vietas parlamente, ji nacionaliniu lygmeniu turi gauti bent 3 proc. balsų. Apklausos rodo, kad ND turėtų pavykti pasiekti tikslą ir užsitikrinti daugumą.
„Naujoji demokratija“ liks valdžioje
„Naujoji demokratija“ – pagrindinė dešinioji partija šalyje, Graikiją valdanti nuo 2019 m. ND rinkimuose dar niekada nebuvo nukritusi žemiau antros vietos. Liberali ekonominė politika, privatizavimas, maži mokesčiai, palankumas Europos integracijai istoriškai yra tarp pagrindinių ND idėjų.
Jau gegužės balsavimas buvo sėkmės istorija, kuri veikiausiai ir įkvėpė premjerą Kyriakos Mitsotakį siekti pirmalaikių rinkimų ir dar tvirtesnio mandato. Apklausose atotrūkis buvo mažesnis negu 20 proc., kuriais ND aplenkė artimiausius konkurentus, nepavyko laimėti tik vienoje rinkimų apygardoje. Nugalėtojų atotrūkis didžiausias nuo 1974 m. Populiarumo nenusmukdė nei šalį supurčiusi traukinio katastrofa, nei infliacija ir augančios pragyvenimo išlaidos ar kritika dėl nehumaniško elgesio su pabėgėliais (dauguma graikų palaiko griežtą imigracijos politiką ir prieglobsčio prašytojų atstūmimus). Bene didžiausiu skandalu tapo socialistų lyderio Nikos Androulakio pareiškimai, kad mėginta įsilaužti į jo telefoną. Dėl skandalo pasitraukė premjero štabo ir žvalgybos vadovai. Šalyje prastėja ir žiniasklaidos laisvės būklė.
Rinkėjams oponuoja centristinė premjero figūra, padedanti pritraukti kairesnių politinių pažiūrų rinkėjus, vertinančius K. Mitsotakio vyriausybė dėl efektyvumo. Tačiau gegužę gerai sekėsi ir religingoje Graikijos šiaurėje, kur gyvena konservatyvesni rinkėjai.
Pagrindine sėkmės priežastimi laikoma sėkminga ekonominė politika. K. Mitsotakio vyriausybė sumažino mokesčius gyventojams ir verslui, sumažino nedarbą, subalansavo biudžetą ir sėkmingai traukė užsienio investicijas. Visgi, realios Graikijos gyventojų pajamos dar nepasiekė 2007 m. lygio, o skurdo rizikos zonoje daugiau žmonių ES yra tik Bulgarijoje ir Rumunijoje. Dabar žadama dar ženkliau mažinti mokesčius, didinti eksportą ir kelti algas. Graikija yra ir aktyvi Ukrainos rėmėja, gynybai išleidžia daugiausiai visame NATO bloke.
55-erių premjeras K. Mitsotakis yra iš politinės dinastijos – tėvas trejus metus buvo Graikijos premjeru, sesuo buvo, o sūnėnas dabar yra Atėnų meras. Mokėsi prestižiniuose JAV universitetuose, iki 2004 m. dirbo finansų sektoriuje, o vėliau pradėjo politinę karjerą. Nuo 2004 m. renkamas į parlamentą, nuo 2013 iki 2015 m. dirbo administracinių reformų ministru. 2016 m. išrinktas ND pirmininku.
Gegužės rinkimuose ND gavo beveik 41 proc. balsų ir 146 vietas parlamente. Dabar apklausos žada 40–43 proc. balsų, kurie turėtų konvertuotis į 162–165 vietas ir absoliučią daugumą.
Save išdavę kairieji
Iš kraštutinės kairės partijos „Syriza“, kuri šalį valdė 2015–2019 m., gegužę buvo tikimasi geresnio rezultato. Tačiau intrigos rinkimuose visiškai nebuvo. 2019 m. „Syriza“ gavo 31 proc. balsų, šiemet tik 20 proc. – dvigubai mažiau negu „Naujoji demokratija“. Daugiausiai balsų partija prarado darbininkų klasės rajonuose didmiesčiuose, o labiausiai buvusius „Syriza“ rinkėjus sekėsi pritraukti ND.
2015 m. „Syriza“ rinkimus laimėjo pažadėjusi baigti taupymo erą ir kurti darbo vietas. Maoistų, neomarksistų, žaliųjų ir feminizmo aktyvistų pagrindu susikūrusios partijos sėkmė buvo netikėta didžiajai daliai Europos. Nuosmukis prasidėjo greitai – jau pirmos kadencijos metu partijos lyderiai kaltinti tuo, kad galia jiems rūpi labiau negu programa – koalicija buvo sudaryta su kraštutinės dešinės partija.
Kritikai pabrėžia nenuoseklią kampaniją. „Syriza“ per daug dėmesio sutelkdama į mėginimą pritraukti centristinius rinkėjus, atstūmė net dalį ištikimiausių savo rėmėjų. Daug dėmesio kampanijoje buvo skirta viduriniajai klasei, nors kai „Syriza“ buvo valdžioje, jos apmokestinimas augo. Kairiųjų pažiūrų rinkėjus supykdė tai, kad „Syriza“ vadovybė blaškėsi dėl valdančiųjų pasiūlymo statyti fizinį barjerą palei sieną su Turkija, kol galiausiai lyderis Alexis Tsipras išreiškė paramą. Į savo gretas „Syriza“ pritraukė kelis žinomus žmones, itin neigiamai vertinamus kairiojo elektorato – stambius verslininkus, buvusius dešiniųjų politikus. Partija nelaimėjo net jauniausioje amžiaus grupėje, kurioje istoriškai dešiniesiems nesisekė.
Būdama opozicijoje „Syriza“ palaikė net 45 proc. valdančiųjų pasiūlytų įstatymų projektų, tarp jų ir atveriančius kelią kontraversijų kėlusioms privatizavimo iniciatyvoms, palaikė tarp kairiųjų rinkėjų nepopuliarų karinių išlaidų didinimą.
Partijos lyderis 48-erių A. Tsipras nuo paauglystės priklausė komunistinio jaunimo organizacijai. Buvo aktyvus politinėje veikloje, dalyvavo „Syriza“ sukūrime 2004 m., o po ketverių metų tapo partijos pirmininku. Tikėtina, kad po rinkimų gali būti keliamas ir lyderių kaitos klausimas. A. Tsipros pralaimėjimą suvedė į komunikacijos problemas ir prieš birželio balsavimą ėmėsi permainų partijos aparate. Prisipažino, kad svarstė galimybė pasitraukti iš pareigų dar iki pirmalaikių rinkimų.
Dabar apklausos „Syriza“ žada 17–21 proc. balsų ir 55–60 vietų vietoje 71 mandato, iškovoto gegužę.
Kairioji opozicija
Judėjimas už pokyčius (PASOK) susikūrė 2017 m., kai susijungė istoriškai stipriausia tradicinės kairės partija – Socialistai ir kelios mažos partijos. Pagrindinis kampanijos prioritetas – tvarumas ir kova su klimato kaita. Taip pat partija akcentuoja augančią nelygybę ir korupciją. Trumpojo laikotarpio PASOK tikslas – tapti veiksmingiausia opozicija K. Mitsotakio vyriausybei. Gegužę PASOK gavo 11,4 proc. balsų ir iškovojo 41 vietą. Dabar prognozės žada 10–13 proc. balsų ir 33–34 vietas.
Graikijos komunistų partija (KKE) save laiko vienintele alternatyva „Naujosios demokratijos“ valdymui. KKE orientuojasi į darbininkų klasės interesus. Partija gegužę daugelyje darbininkų gausiau gyvenamų apygardų užėmė trečią vietą. Komunistai pasižymi antikapitalistinėmis ir euroskeptiškomis pozicijomis. Gegužę partija gavo 7 proc. balsų ir 26 vietas, dabar tikimasi 6–8 proc., kurie gali virsti apie 20 mandatų.
Buvusi „Syriza“ narė ir parlamento pirmininkė Zoe Konstantopoulou 2016 m. įkūrė partiją „Laisvės kursas“ (PE). Gegužę ji į parlamentą nepateko, bet dabar šansų turi ir savo kampanijoje mėgina pabrėžti, kad balsai už PE nėra iššvaistyti. PE įkvepia Jeano-Luco Melenchono sėkmė Prancūzijos politikoje. Laisvės kursas save laiko antisistemine partija, priešinasi taupymo politikai, atmeta kairės ir dešinės skirtį. Z. Konstantopoulou derina dešiniųjų ir kairiųjų retoriką – nori ginti graikų identitetą, bet yra vienintelė moteris didžiosios partijos lyderė, daug kalba apie seksualinį smurtą ir atakas prieš LGBT bendruomenę. Gina vakcinų oponentus, bet palaiko pabėgėlių teises. Partiją daugiausiai remia jauni darbininkai. Apklausos žada 3–4 proc. ir apie 10 vietų.
Į parlamentą pretenduoja dvi kraštutinės dešinės partijos
Kraštutinės dešinės partija „Graikijos sprendimas“ (EL) gegužę gavo beveik 4,5 proc. ir 16 mandatų. Partija pasižymi prorusiškomis pozicijomis. EL lyderiai lygiuojasi į Donaldą Trumpą ir Viktorą Orbaną, o pagrindinis prioritetas – griežta imigracijos politika. Apklausos žada 3–4 proc. balsų ir kiek daugiau negu 10 mandatų.
2019 m. įkurta partija „Pergalė“ (NIKI) gegužę liko vos per plauką nuo patekimo į parlamentą. Ji pasižymi nacionalistinėmis ir prorusiškomis pažiūromis, siektų drausti abortus ir priešintis imigracijai. Apklausos žada 2–3 proc. ir iki 10 vietų parlamente.
Po rinkimų laukia tvirta dešiniųjų dauguma
„Naujoji demokratija“ neturėtų apsiskaičiuoti – apklausų duomenys rodo, kad turėtų pakakti balsų užsitikrinti daugumą. Kitos partijos tai suvokia ir labiau orientuojasi į tolimesnio laikotarpio uždavinius. PASOK sieks tapti dominuojančia kairiąja jėga, „Syriza“ įrodyti, kad turi politinę ateitį. „Naujoji demokratija“ turės geras galimybes pagerinti savo rekordą ir be pertraukos išbūti valdžioje aštuonerius metus – iki šiol rekordas buvo septyneri.
Matas Baltrukevičius yra Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vyriausiasis tyrėjas
