ScanpixBaltarusija šiuo metu nėra vienintelė Europos šalis, kurioje aistros dėl rinkimų kelia masinius protestus. Sekmadienį Juodkalnijoje vyksiantys parlamento rinkimai grasina šalį nugramzdinti į politinį chaosą.
Pastaruosius 31-us metus Juodkalniją valdė Milo Dukanovičius – arba kaip prezidentas, arba kaip premjeras, arba kaip Demokratinės socialistų partijos (DPS) lyderis. Nesupraskite klaidingai – jis nėra užgrobęs valdžios, paprasčiausiai rinkimuose jam arba jo partijai pavykdavo užsitikrinti balsų daugumą. 2018 m. M. Dukanovičius išrinktas prezidentu.
Tačiau šiemet Juodkalnijos parlamento rinkimuose DPS laimėti gali būti sunkiau nei įprastai. Partijos teigimu, dar 2016 m. po rinkimų jai vos pavyko numalšinti sustiprėjusios opozicijos rengtą karinį perversmą, kaip manoma, paremtą Rusijos. Dabar į priešrinkiminius protestus į gatves išėjo tūkstančiai žmonių, norinčių DPS pasitraukimo.
Juodkalnija, kurios penktadalį bendrojo vidaus produkto (BVP) sudaro turizmas, turėtų rūpintis COVID-19 keliama ekonomikos krize. Tačiau vietoj to šalies gyventojai pešasi dėl religijos, rašo „The Economist“.
Pagrindinė priežastis – dar pernai gruodį paskelbtas įstatymas dėl Serbijos ortodoksų bažnyčios turto nusavinimo. Pagal įstatymą, Bažnyčia turi įrodyti, kad turtas jai priklausė dar iki 1918 m., kuomet Juodkalnija pateko į Jugoslavijos sudėtį – antraip jis priklauso valstybei.
Šalyje, kurioje Serbijos ortodoksų bažnyčiai priklauso 75 proc. gyventojų, toks žingsnis susilaukė pasekmių. Iki šiol buvusi daugmaž nešališka ir nesikišusi į politiką, dabar Serbų ortodoksų bažnyčia ėmė atvirai remti opoziciją, o žmones kviesti į protestus. „Eikime balsuoti prieš tuos, kurie valdo neteisingais įstatymais“, – ragino Bažnyčios vyskupas Amfilohije Radovičius.
Į tokius kvietimus DPS atstovas Časlavas Vesovičius atkirto apkaltinęs Bažnyčią nešališkumu: „Tai – ne religinė, o para-politinė organizacija, besikišanti į rinkimus aiškindama tikintiesiems, kaip balsuoti.“
Prie įtampos kėlimo prisideda ir opozicijos protestuotojų naudojamos Serbijos vėliavos. Nuo 1918 m. juodkalniečiai save tvirtai siejo su serbais, nors ilgainiui šis jausmas vis blėso, kol 2006 m. Juodkalnija atsiskyrė nuo Serbijos ir paskelbė nepriklausomybę. Dabar jausmas atgimė iš naujo – dauguma šalies gyventojų save norėtų matyti Serbijos ir Rusijos įtakos sferoje kaip dalį „Serbų pasaulio“.
M. Dukanovičiui ir DPS tai nėra į naudą – prezidentas ilgą laiką žinomas kaip Vakarų šalininkas. Jo iniciatyva 2017 m. Juodkalnija buvo priimta į NATO. Tačiau kelias į Europos Sąjungą (ES) – ne toks paprastas. Jei rinkimuose bus išrinkta opozicijos koalicija „Už Juodkalnijos ateitį“, įstojimo procesui kils rimta grėsmė.
„Šie rinkimai – patys svarbiausi Juodkalnijos istorijoje, nes dabar turime spręsti, ar šaliai eiti link ES, ar virsti autokratine valstybe“, – „Balkan Insight“ teigė M. Dukanovičius.
