ScanpixBriuseliui, panašu, pradeda įgristi Varšuvos „nepaklusnumas“, tačiau jis taip pat supranta, kad Lenkijos pasitraukimas iš ES gali turėti daugiau žalos visai bendrijai nei šios šalies kišenei, teigia portalas DW.
ES biudžeto kalboms artėjant prie pabaigos, Lenkijos Vyriausybė, vadovaujama nacionalistinės Teisės ir teisingumo partijos (PiS), žaidžia pavojingą žaidimą.
Praėjusią savaitę šalies parlamentas prisijungė prie Vengrijos ir išleido rezoliuciją, palaikančią Lenkijos Vyriausybės planus vetuoti ES biudžetą, jei, kaip Briuselis ir grasina, jis bus susietas su reikalavimu laikytis teisės viršenybės principų. Abi valstybės teigia ketinančios blokuoti ir bendrijos ekonominio atsigavimo fondą, kuris kartu su 2020–2027 m. biudžetu siekia 1,8 trln. eurų.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis teigė, kad Lenkija šiuos pinigus gali gauti išleidusi iždo obligacijas. Ir jeigu susitarimas tarp bendrijos ir konfliktuojančių šalių nebus pasiektas gruodžio 10 d., įsigalios laikinasis ES biudžetas, o Varšuva bus priversta skolintis reikiamus pinigus iš rinkos su gerokai aukštesnėmis palūkanomis.
Pasak Roberto Boscho Vidurio ir Rytų Europos, Rusijos ir Vidurio Azijos tyrimų centro vadovo Milano Nico, tai tikrai būtų labai blogas scenarijus Lenkijai ir Vengrijai, tačiau jis vis tiek yra labai tikėtinas.
„Lenkija ir Vengrija blokuoja du dalykus – biudžetą ir atsigavimo fondą, nors jų reikalavimai mainams dėl abiejų jau yra įvykdyti“, – teigė ekspertas.
Ir iš tiesų, Lenkijai jau yra pažadėti 139 mlrd. eurų iš sanglaudos fondų, apie 34 mlrd. eurų vertės paskolų iš ES biudžeto, o atsigavimo fondas septyneriems metams pradeda veikti nuo sausio.
Ar Briuselis šį kartą susiims?
Vienas iš pateiktų pasiūlymų, kaip suvaldyti nekokia linkme keliaujančias Lenkiją ir Vengriją, buvo susieti bendrijos finansavimą su teisės viršenybės laikymusi, leidžiančiu ES demokratinius principus pažeidžiančioms valstybėms tiesiog nurėžti finansinę pagalbą.
Tačiau šis pasiūlymas galiotų tik taikant netinkamo ES lėšų panaudojimo atvejus, o tai, Lenkijos ir Vengrijos Vyriausybių teigimu, yra teisiškai neaiškus reikalavimas ir gali būti išnaudojamas savanaudiškiems politiniams tikslams.
Vienas teisės ekspertas Varšuvoje, panorėjęs būti neįvardytas, teigė, kad iš tiesų sąsaja tarp ES finansavimo ir ES fundamentalių vertybių laikymosi turi būti apibrėžta konkrečiau bei aiškiau, nes tai gali turėti rimtų pasekmių kai kurioms programoms, tokioms kaip „Erasmus“, ar pilietinėms organizacijoms.
Lenkija teigė, kad ji yra pasiruošusi atsisakyti savo veto, jei ES lyderiai pritars aiškinamosios deklaracijos priėmimui, kuri paaiškins ES finansų ir teisės viršenybės principų laikymąsi. Tačiau kai kurie šio konflikto nesureikšmina.
„Diskusijos dėl ES biudžeto visada buvo įtemptos, – teigė Lenkijos ekonomikos instituto ekspertas Piotras Arakas. – Tačiau ši konkreti tema yra nauja, tačiau bet kuriuo atveju net Lenkijos radikalios dešinės atstovai nenorėtų išstojimo.“
Tai yra ne pirmas kartas, kai Briuselis ir Varšuva atsiduria priešingose barikadų pusėse. 2018 m. bendrija apkaltino Lenkiją pažeidžiant ES sutarties įsipareigojimus ir pagal jos 7 straipsnį pradėjo reikiamas procedūras. Šalis galėjo laisvai netekti savo balso teisės ES Taryboje ir milijardų eurų subsidijų. Tačiau planas neišdegė ir nuo to laiko ES ir Lenkijos santykiai išliko gan šalti ir dalykiški.
ES biudžeto derybos pirmą kartą užstrigo dar 2019 m. pabaigoje, dar labiau gerokai atsivėrus Rytų ir Vakarų skirčiai. Vadinamosios taupiosios šalys – Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai ir Švedija – teigė vetuosiančios bet kokį susitarimą, kuris finansų paskirstymo nesies su teisės viršenybės principų laikymusi. Su šiuo požiūriu sutinka ir Tarybos pirmininkavimą nuo sausio perimsiančios Portugalijos premjeras Antonio Costa.
M. Morawieckis tvirtina, kad ES šalių indėlių dydis į bendrą biudžetą yra tiesiogiai susijęs ir su gaunama nauda iš bendrosios rinkos. Višegrado valstybės 2010–2016 m. iš ES gavo maždaug 1,5–4 proc. šalies BVP dydžio paramą, tačiau iš šių keturių valstybių gaunami dividendai ir verslo pajamos „senosios“ Europos verslininkams pritraukia per 4–8 proc. šių šalių BVP vertės.
Dviprasmiškos Varšuvos žinutės
Derėdamasi su Briuseliu, PiS puikiai supranta, kad grasinimai gali padidinti Varšuvos derybinius svertus. Ypač kai ES bando tvarkytis su „Brexit“ keliamais galvos skausmais.
„Manyčiau, kad „Brexitas“ yra gan rimta problema Briuseliui, ir ES tikriausiai nusileis Lenkijai. Jie paprasčiausiai nenori vargti erzindami Varšuvą“, – teigė Jungtinėje Karalystėje dirbantis finansų planuotojas Filipas Slipaczekas.
„Gerai bent tai, kad šiuo metu niekas rimtai nešneka apie „Polexitą“ pačioje Lenkijoje, ir mūsų narystė bendrijoje turi didelį visuomenės palaikymą“, – teigė Varšuvoje veikiančio Pilietinio vystymosi forumo vyriausiasis ekonomistas Aleksanderis Laszekas.
Pats PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis teigė, kad jo partija neturi jokių intencijų formaliam „Polexitui“. Ir nieko stebėtino, kai daugiau nei 65 proc. apklaustųjų Lenkijoje priešinasi idėjai pasitraukti iš ES, o priešingai mąstančių – tik 17 proc.
Faktinis „Polexitas“?
„Jei oficialų pasitraukimą atmesime, yra realistiškiau, kad ES tiesiog pajudės toliau, nekreipdama dėmesio į Lenkiją ir Vengriją“, – teigė M. Nicas.
Apie tokį variantą prašneko ir Nyderlandų premjeras Markas Rutte, pasiūlydamas likusiai ES tiesiog „apeiti Lenkiją ir Vengriją“.
„Faktinis „Polexitas“ yra labai tikėtinas, nes Lenkijos antiliberalios institucijos, panašu, nenori pripažinti ar tiesiogiai priešinasi ES Teisingumo Teismo sprendimams ir dabar dar papildomai reiškia savo pasiryžimą pasitraukti iš ES biudžeto ir atsigavimo fondo formavimo“, – teigė Torunės universiteto konstitucinės teisės profesorė Agnieszka Bien-Kacala.
„Tai jau reiškia, kad Lenkija ir Vengrija realiai tampa antrarūšėmis narėmis. Lieka tik laiko klausimas, kol daugiau esminių bendrijos valstybių tiesiog judės toliau ir su tolimesniais, ne tik fiskalinės integracijos planais“, – pridūrė teisės ekspertė.
