Meniu
Prenumerata

antradienis, liepos 23 d.


RINKIMAI MEKSIKOJE
Ar pirmąja moterimi Meksikos prezidente taps litvakė?
Matas Baltrukevičius
Scanpix
Iš kairės: J. Máynezas, C. Sheinbaum, X. Gálvez.

Birželio 2 d. viena iš dešimties didžiausių pasaulio valstybių – Meksika – rinks naują prezidentą, parlamentą ir vietos valdžią.

Kaip ir daugelis Lotynų Amerikos šalių, Meksika yra prezidentinė respublika. Pagal šalies konstituciją, prezidentas renkamas vienai šešerių metų kadencijai ir perrinkimo siekti nebegali. Skirtingai negu Lietuvoje, rengiamas vos vienas rinkimų turas ir daugiausiai balsų gavęs asmuo tampa prezidentu.

Neabejotina, kad šalis pirmą kartą prezidente išrinks moterį – rinkimų favorite laikoma litvakų kilmės Meksiko miesto merė Claudia Sheinbaum. Jos pagrindinė konkurentė – senatorė Xóchitl Gálvez.

60 proc. meksikiečių didžiausia problema šalyje laiko saugumo situaciją. Naujienų agentūros AP duomenimis, kampanijos metu buvo nužudyti 27 vietos valdžios rinkimų kandidatai.

Pirmąja prezidente taps litvakė?

61-erių C. Sheinbaum pagal išsilavinimą yra fizikė, aplinkosaugos inžinerijos mokslų daktarė. Ji atstovauja kairiajai partijai „Morena“, kaip ir dabartinis prezidentas Andrésas Manuelis Lópezas Obradoras. 1989 m. ji įstojo į Demokratinės revoliucijos partiją, tačiau 2014 m. kartu su dabartinio prezidento šalininkais įkūrė „Morena“ partiją.

Konkurentai ją vadina „ledine ponia“ – ji vengia rodyti savo emocijas. Sprendimų priėmime politikė nori remtis statistika. Iš Lietuvos ir Bulgarijos kilusių žydų palikuonė savo mentoriumi laiko A. M. L. Obradorą. Daugelyje kalbų ji mini dabartinį prezidentą, nes geri santykiai kritiškai svarbūs rezultatui, o galbūt net valdymo stabilumui. C. Sheinbaum žada būti nepriklausoma, bet išlaikyti nemažą dalį dabartinio prezidento komandos. Beje, pandemijos valdymas buvo vienas nedaugelio klausimų, kuriais politikė nesutarė su prezidentu – ji norėjo griežtesnio karantino ir saugojosi ne amuletais, o nuolat dėvima kauke.

Nuo vaikystės C. Sheinbaum namuose buvo daug diskutuojama politikos klausimais – tėvai aktyviai dalyvavo kairiųjų studentų judėjime. Universitete ji buvo žinoma dėl savo pilietinio aktyvumo, bet po studijų baigimo buvo labiau susitelkusi į mokslinę karjerą ir politinių postų nesiekė. Dirbo mokslinį darbą (1991–1994 m. prestižiniame Berklio universitete), ypač kovos su klimato klausimais, priklausė Tarpvyriausybinei grupei dėl klimato kaitos, gavusiai Nobelio taikos premiją.

2000–2006 m. dirbo Meksiko miesto aplinkos apsaugos ministre. Pagrindiniu laimėjimu tapo viešojo transporto sistemos pagerinimas. 2015–2017 m. C. Sheinbaum buvo Tlalpano miesto mere, nuo 2018 m. iki pernai – Meksiko mere (kandidatus į prezidentus pasitraukti iš užimamų pareigų įpareigoja įstatymai).

Politikė daug dėmesio saulės energijos plėtojimui ir ekologiško transporto infrastruktūrai. Pagrindiniu uždaviniu ji laikė kovą su nusikalstamumu ir policijos stiprinimą, šiuos prioritetus perkelia ir į prezidento rinkimus. Meksike jai sekėsi neblogai – nužudymų skaičius sumažėjo perpus (tačiau išaugo dėl neaiškių priežasčių mirusių bei pagrobtų žmonių skaičius), bet sostinės kontekstas kitoks. Regionuose itin stiprėja narkotikų karteliai. Kritikai sako, kad saugumo padėties gerinimas labiausiai priklausys nuo galios pusiausvyros tarp gaujų, o ne prezidento pastangų.

Tarp C. Sheinbaum siūlomų priemonių – Nacionalinės gvardijos karių ir nusikaltimų tyrėjų skaičiaus didinimas, edukacinės programos jaunimui ir teisinės sistemos reforma. A. M. L. Obradoro politika šiuo klausimu dažnai laikyta nepakankamai griežta – nuo jo inauguracijos 2018 m. iki šių metų balandžio nužudyta 185 tūkst. meksikiečių. Kovai su nusikalstamumu prezidentas pasitelkė naujas pajėgas – Nacionalinę gvardiją. Tačiau C. Sheinbaum nori, kad ji veiktų policijos, o ne kariuomenės metodais, kaip yra dabar.

Tarp pagrindinių politikės idėjų – atsinaujinančios energijos subsidijavimas, kova su smurtu prieš moteris ir korupcija, vandens išteklių apsauga, mokesčių surinkimo gerinimas, draugiški santykiai su JAV, pasaulinė Meksikos lyderystė kovoje su klimato kaita. Socialinėje politikoje ji turėtų laikytis panašios linijos kaip pirmtakas, daug dėmesio kampanijoje skiria nelygybės klausimams. Tiesa, ji paveldėtų nemažą biudžeto deficitą, todėl proveržio šioje srityje nesitikima. Apklausos politikei žada 53–56 proc. balsų.

Spalvinga opozicijos kandidatė nevengia viešai keiktis

61-erių X. Gálvez yra baigusi kompiuterių inžineriją. Jos tėvas kilęs iš Meksikos čiabuvių otomių genties. Buvusią senatorę kandidate iškėlė trijų partijų koalicija, sudaryta iš dviejų kairės ir vienos dešiniosios partijos. Tarp jų yra ir Institucinės revoliucijos partija, valdžiusi šalį daugiau negu 70 metų.

Vaikystėje politikė pardavinėjo užkandžius, nes šeimai dėl tėvo priklausomybės nuo alkoholio trūko pinigų. Šeimoje buvo smurtaujama. Būdama 16 metų išvyko studijuoti į Meksiko miestą, po studijų baigimo ėmėsi aukštųjų technologijų verslo. 2000–2006 m. vadovavo Meksikos čiabuvių reikalus koordinuojančiai nacionalinei komisijai. 2015–2018 m. buvo Miguelio Hidalgo miesto mere, 2018 m. išrinkta į senatą. Pagarsėjo, kai apsirengusi dinozauro kostiumu Kongrese kritikavo prezidento politiką.

Politikę tvirtai palaiko šalies verslo elitas. Bandydama pritraukti darbininkų balsus, ji ėmė dažniau vartoti šnekamąją kalbą ir net viešai keiktis, tačiau toks stilius sulaukė dviprasmiškų vertinimų.

Politikė palaiko LGBT+ teises, abortus ir netgi palankiai žiūri į dabartinio prezidento socialinę politiką, tačiau nuožmiai kritikuoja kovos su nusikalstamumu metodus. Ji žada atleisti nuo pajamų mokesčio mažiau uždirbančius, valstybės rankose išlaikyti ir atgaivinti naftos bendrovę „Pemex“. Nors debatuose X. Gálvez ir buvo ryškesnė už konkurentę, apklausos nieko gero nežada – 31–36 proc. balsų.

Nauja socialinių tinklų žvaigždė

Nedidelė kairioji Piliečių judėjimo partija savo kandidatu į prezidentus iškėlė 38-erių Jorge Máynezą. Jis šiuose rinkimuose turėjo būti tik gerokai garsesnio politiko Samuelio Garcíos kampanijos koordinatoriumi, tačiau nesutarus, kas S. Garcíą pavaduos Nuevo Leono gubernatoriaus poste, kandidatu tapo J. Máynezas. Politikas yra baigęs tarptautinius santykius, tarptautinę teisę ir viešąjį administravimą. 2004–2010 m. laikotarpiu dirbo dviejų miestų tarybose. 2010 m. buvo išrinktas į gimtosios Sakateko valstijos kongresą. 2013 m. nesėkmingai kandidatavo į Gvadelupės miesto merus. Daugiau nei penkerius metus buvo parlamento narys (dabar savo narystę suspendavo rinkimų periodui). Būdamas parlamentaru oponavo prezidento A. M. L. Obradoro politikai, ypač jo pasiūlytai rinkimų reformai, kuri naudinga valdančiajai partijai. Beje, politikas su parlamentine delegacija 2022 m. birželį lankėsi Ukrainoje.

Politikas žada plėtoti vėjo ir saulės energiją, darbo savaitę sutrumpinti nuo 48 iki 40 valandų, didinti minimalią algą, legalizuoti kanapes, mažinti šalies militarizaciją. Jis itin stengiasi pritraukti jaunimo balsus. J. Máynezas buvo gana menkai žinomas šalyje, tačiau po pirmųjų debatų ryškiai išaugo sekėjų skaičius socialiniuose tinkluose, hitu tapo daina „Prezidentas Máynezas“. Politikas sulaukė nemažai spaudimo trauktis iš rinkimų ir remti X. Gálvez (net ir savo paties partijoje), kad ji turėtų daugiau šansų, bet nusprendė likti kovoje.

Gegužės 22 d. per renginį, kuriame J. Máynezas palaikė vieną iš kandidatų į merus, dėl smarkaus vėjo griuvo scena. Žuvo 9 žmonės, sužeista daugiau negu 200. Pats politikas buvo išvežtas į ligoninę, bet sužeidimų išvengė. Apklausos J. Máynezui žada 10–13 proc. balsų.

Matas Baltrukevičius yra Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos politikos ir analitikos departamento direktorius

2024 06 01 10:00
Spausdinti