ScanpixŠį pavasarį Rusija gavo dvi dideles pamokas ir abi jai blogos. Frontas Rytų Ukrainoje, nepaisant milžiniškų nuostolių, įstrigęs, o jei pajuda, ne visada okupantų naudai. Efektingos ir masyvios Ukrainos atakos į Rusijos gilumą, taip pat Maskvą, prieš naftos eksporto infrastruktūrą ir perdirbimo įmones kelia degalų deficito grėsmę, sutrukdė uždirbti iš išaugusių naftos kainų ir aplamdė V. Putino aroganciją. Jam teko žemintis prieš JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad šis sulaikytų Ukrainą nuo atakų į Raudonąją aikštę per gegužės 9-osios paradą.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Po trumpų paliaubų karas atsinaujino su dar didesne jėga, Ukrainai tęsiant atakas prieš Rusijos energetikos objektus, o rusams raketų ir dronų lietumi apipilant Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus. Visgi analitikai pripažįsta, kad kare Ukraina perima iniciatyvą. Interviu CNN Estijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Kaupas Rosinas teigė, kad per artimiausius 4–5 mėnesius V. Putinas praras galimybę derėtis dėl taikos „iš jėgos pozicijų“ dėl vis sunkiau pakeliamos karo ekonominės kainos.
Rusija praranda daugiau karių (manoma, apie 15–35 tūkst. per mėnesį žuvusių ir sunkiai sužeistų), nei gali užverbuoti, o skelbti visuotinę mobilizaciją V. Putinas baiminasi. Pats karas grįžta į Rusiją. Ne tik dūmų stulpais po Ukrainos dronų antskrydžių, bet ir smurtu, nusikalstamumu ir kitomis problemomis, kurias atsineša iš fronto grįžę kariai.
